Episkleritas

Išorinį užpakalinį akies obuolio dangalą sudaro:

1. Episklerinis audinys – plonas audinio sluoksnis, esantis tarp junginės ir odenos. Jame daug kraujagyslių.

2. Odena (lot. sclera) – baltos spalvos standus kolageninio jungiamojo audinio sluoksnis.

Episkleritas yra dažnas, pasikartojantis, savaime praeinantis ir kartais apimantis abi akis uždegimas.  Moterys serga dažniau nei vyrai, o vaikai – retai. Paprastai trunka nuo kelių dienų iki trijų savaičių.

Priežastys dažniausiai nežinomos. Sunkesniais atvejais episklerito priežastimis gali būti kolageninės kraujagyslių ligos: reumatoidinis artritas, opinis kolitas, poliartritiniai mazgeliai, sisteminė raudonoji vilkligė, podagra, Vegenerio granuliomatozė. Episkleritą gali sukelti infekcijos (pvz., Herper zoster virusai, sifilis, Laimo liga) bei medikamentai (pvz.,topiramatas, pamidronatas).

Episkleritai skirtomi į paprastuosius ir mazginius.

Paprastajam episkleritui būdinga ūmi ligos pradžia, akies paraudimas, čiuopiant per voką jaučiamas skausmas. Paraudimas stebimas difuziškai vokų plyšyje arba tik tam tikrame apibrėžtame plote (sektorinis išsidėstymas). Išskyrų nebūna, matymas lieka nepablogėjęs. Liga dažnai atsikartoja.

Sergant mazginiu episkleritu iškyla kelių milimetrų skersmens mazgeliai arba vienas iškilęs rausvas mazgelis. Episklerinės venos būna išsiplėtusios. Sulašinus kraujagysles sutraukiančių lašų (fenilefrino), paraudęs plotas pabąla, ir tai padeda atskirti episkleritą nuo sklerito, kurio metu būna išsiplėtusios giliau esančios kraujagyslės.

Gydymas:

Lengvas episkleritas dažnai praeina savaime. Savijautą pagerina dirbtinės ašaros ir šalti kompresai.

Vidutinio sunkumo episkleritui gydyti skiriami steroidų lašai.

Jei būklė sunki, skiriami geriamieji nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Parengė gyd. Rūta Beinaravičiūtė