Egzotropija ( graik. εξοτρὀπια, „εξο“ reiškia „ išeiti, judėti į išorę” „τρὀπια“ reiškia „pasukimas“ ) arba divergentiniu žvairumu yra vadinama tokia nedarni akį judinančių raumenų veikla, kuomet akis krypsta į išorę, į smilkinio pusę.
Nežymus akių nukrypimas į išorę neretai aptinkamas sveikų asmenų populiacijoje ir net 60-70 proc. sveikų naujagimių turi praeinančią egzotropiją, kuri savaime išnyksta 4-6 mėn. amžiuje.
Egzotropija gali būti įgimta ir įgyta, bei pasireikšti įvairiame amžiuje. Žvairumas gali būti paveldimas, tačiau nebūtinai visų giminių, paveldėjusių žvairumą, akys kryps vienodai. Vienų žvairumas gali būti pastebimas, tuo tarpu kitų žvairumą gali pastebėti tik gydytojas. Bet kuriuo atveju, jei giminėje yra/buvo žvairuojančių, vertėtų apie tai pranešti gydytojui.
Yra išskiriama pastovi ir protarpinė (intermituojanti, nepastovi) egzotropija.
Protarpinė egzotropija (nepastovus žvairumas) pasitaiko dažniau. Jai būdinga:
- Akis būna nukrypusi į šoną ne visą laiką, vaikas sugeba pats ištiesinti akis.
- Dažnai akis nukrypsta į šoną, kai vaikas būna pavargęs, žvelgia į tolį , užsisvajoja, serga.
- Lauke, ypač šviečiant saulei, mažylis užmerkia vieną akį.
- Regėjimo aštrumas ir refrakcija dažniausiai atitinka amžių.
- Kai kurie žmonės pastebi, kad kartais matymas tampa neryškus (tarsi per rūką) arba susidvejina. Taip atsitinka, kai akis nukrypsta.
Vaikas gali žvairuoti taip retai, kad net akių gydytojas ne visada tokį žvairumą pastebi, nes vaikas pats moka kontroliuoti akių padėtį.
Vaikai su protarpine egzotropija dažniau tampa trumparegiais. Jeigu Jūsų vaikui nustatytas nepastovus žvairumas į išorę, svarbu trumparegystės profilaktikai laikytis šių taisyklių :
- Būti lauke šviesiu paros metu ne mažiau kaip 15 val/sav.
- Riboti žaidimus telefonu, planšete. Žaidimo metu, skaitant laikyti prietaisus/knygas toliau nuo akių (ištiestos rankos atstumu), neprisikišti.
- Intensyviai dirbant iš arti (žaidžiant, skaitant) kas 20 min. daryti pertraukas: pažiūrėti į tolį (pro langą), lėtai suskaičiuoti iki 20. Vaikams, kurie „nejaučia“ laiko, pravartu užsistatyti laikmatį.
Tuo metu, kai akys tiesios, būna normalus stereomatymas. Kai akis nukrypusi ir vaikas žiūri tik viena akimi, stereomatymas neįmanomas. Stereomatymas- tobuliausia abiakio regėjimo rūšis (giluminis matymas). Tai yra smegenų sugebėjimas „matyti“ objektus abiem akimis vienmomentiškai. Vienas iš stereomatymo privalumu yra gylio suvokimas (3D matymas). Kasdieniame gyvenimo galima apsieiti ir be stereomatymo, tačiau visuomet stengiamės, kad giluminis regėjimas taptų normalus.
Dažniausiai egzotropijos pilnai „išaugti“nepavyksta, tačiau žmogus gali išmokti puikiai ją kontroliuoti. Gydymas yra simptominis. Tikslas yra išmokyti vaiką kontroliuoti akių padėtį, bei įvairiais būdais padėti vaikui ištiesinti akis. Įdomu, kad negydant yra įmanomi 3 savaiminės eigos variantai: žvairumas gali išnykti, išlikti be pakitimų, pereiti į nuolatinį.
Gydome taktika tokia:
1. Akies dengimas. Dengimas padeda žvairumo kontrolei. Jei žvairuoja viena akis, dengiame „gerąją“, jei pakaitomis – ir dengiame pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Lipduką lipiname ant odos. Kokia dengimo trukmė – keli mėnesiai ar keleri metai – priklauso nuo to, kaip taisosi akys. Todėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, bei savo nuožiūra nenutraukti dengimo, t.y. dengti tol, kol gydytojas nenurodė kitaip.
2. Jei reikia, treniruojame konvergenciją. Konvergencija yra akių suvedimas, žiūrint į artimą daiktą. Egzotropų konvergencija gali būti silpna. Normali konvergencija padeda lengviau „suvesti“ akis. Vaiko konvergencija normali, jei akys nenukrypsta į šoną, priartinus pirštą iki pat nosies. Paprasčiausias konvergencijos lavinimo pratimas yra „pieštukas-nosis“. Ištiestoje rankoje laikome pieštuką (paveiksliuką, raidę). Žiūrint į pieštuko galą, artiname jį prie nosies. Kai pradeda dvejintis, reikia stengtis „sustumti“ vaizdus į vieną ir išlaikyti 10 sekundžių. Jei „nesusistumia“, pieštuką atitraukiame šiek tiek tolyn, kol nesidvejins. Pakartojame 10 kartų, 2-4 kartus per dieną. Jei vaikas nesugeba pajusti, kada dvejinasi, reikia stebėti, kada viena akis nukryps į šoną – tai ir yra momentas, kai susidvejina.
3. Ar reikalingi akiniai? Retai. Kai refrakcija atitinka amžių, akiniai nereikalingi. Nedidelė, iki 3 D toliaregystė, ikimokyklinio amžiaus vaikams yra norma. Žinoma, kai yra refrakcijos ydos, trukdančios ryškiai matyti (astigmatizmas, skirtingos akys) akiniai reikalingi. Trumparegystę būtina koreguoti, net ir nedidelę. Trumparegiams egzotropams negalima nešioti per silpnų akinių, verčiau jau per stiprūs. Kartais net ir gerai matantiems vaikams laikinai paskiriame minusinius akinius, kurie padeda žvelgti tiesiai.
4. Protarpinę egzotropiją dažnai reikia operuoti. Operuojama, kai žvairumas pastebimas daugiau nei 5 kartus dienoje. Operuoti galima ir suaugusiuosius, bet geriausia išoperuoti vaiką iki 7 metų amžiaus.
Parengė gyd. Anastasija Pantiuchova
Literatūros šaltiniai: