Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau – kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 m.a.
Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke arčiau nosies) patenka į kanalėlius, ašarų maišelį.
Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio toliau kauliniu kanalu keliauja į nosies ertmę.
Ašarų nutekėjimo sistema jau trečią nėštumo mėn. pamažu virsta kanalėliu (nosinis ašarų kanalas), kuris atsidaro prieš pat gimimą.
Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį.
Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos- pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis. Akies obuolys būna be uždegiminių požymių – akis rami.
Nudažius ašarą fluoresceino dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. Normoje dažo nelieka per5 min.
Savaime kanalas atsidaro pirmaisiais gyvenimo mėnesiais:
50 %- per pirmus 3 mėn.
80 % – per pirmus 6 mėn.
95% – per pirmuosius metus.
Per antrus gyvenimo metus dar 60-79% vaikų nuo likusių su uždaru kanalu pasveiksta savaime.
Pažymėtina, kad savaime kanalas gali atsidaryti ir vėliau, bet kuriame amžiuje.
Kol akis ašaroja, reikia vykdyti gydytojo nurodymus.
Svarbu drėgnai valyti vokus ir blakstienas, pašalinti traiškanas.
Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Masažas ne tik neleis kauptis išskyroms, bet ir padės sutrūkti membranai dėl padidėjusio hidrostatinio slėgio kanale.
Reiktų sutepti vokų odą riebiu tepalu (vazelino-parafino), saugant nuo maceracijų, ypač šaltuoju metų laiku.
Antibiotikai vietiškai (lašai ar tepalas) naudotini tik gydytojui paskyrus.
Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Zondavimo laikas – labai įvairus, atsižvelgiant į vaiko būklę, tėvų pageidavimus ir gydytojo kompetenciją.
Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus.
Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėn. amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti, t.y. pagytų savaime, be zondavimo.
Parengė gyd. Loreta Šveikauskienė