Nistagmas apibūdinamas kaip ritmiški, nevalingi, greiti akių judesiai. Dėl šių judesių neretai pablogėja regos aštrumas, sutrinka gylio suvokimas. Pacientas gali skųstis vaizdo judėjimu, liejimusi, galvos svaigimu. Nistagmas gali būti fiziologinis arba patologinis.
Fiziologinis nistagmas dažnai stebimas sveikiems žmonėms – dažniausiai jis būna horizontalus (atsiranda žvelgiant į šonus), nedidelės amplitudės ir praeina po kelių smūgių.
Patologinis nistagmas gali būti paveldimas ir dažnai siejamas su įvairiomis akių patologijomis, centrinės nervų sistemos ligomis, kartais infekcinėmis ligomis. Jis gali būti įgimtas bei įgytas. Įgimtas dažniausiai atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Nistagmui dažnai būdinga priverstinė galvos padėtis (nulinis taškas) – galva laikoma padėtyje, kur akys juda mažiausiai. Tokioje padėtyje pacientas vaizdą mato geriausiai. Išskiriamos kelios įgimto nistagmo rūšys:
- Motorinis nistagmas – horizontalus, retai susijęs su centrinės nervų sistemos anomalijomis. Esant tokiai įgimto nistagmo formai regėjimo funkcija yra beveik normali.
- Sensorinis nistagmas – dažniausiai pasireiškia 3 mėn. amžiaus vaikams. Dažniausios šio nistagmo priežastys -įgimta katarakta, ragenos drumstys, įgimta glaukoma, regos nervų hipoplazija, tinklainių distrofijos ar kitos akies ligos.
- Latentinis nistagmas – stebimas tik uždengus vieną akį ir paprastai yra susijęs su įgimtu žvairumu (dažniausiai į nosį).
- Nistagmas, susijęs su akių albinizmu. Šio nistagmo priežastys yra daugybinės: foveolų hipoplazija, centrinės nervų sistemos patologija. Pažymėtina, kad pasitaiko tik akių albinizmo, su normalia odos pigmentacija, formos.
Nustačius nistagmą, svarbu pagalvoti ir pateikti informaciją apie šeimoje esančias ligas, ypač einančias iš kartos į kartą, nėštumo eigą. Vyresnių nei 3 mėnesių amžiaus vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas nekreipia galvytės, kokie yra galvos judesiai, kaip kreipiamas žvilgsnis, iš kokio atstumo žiūrima į daiktus. Svarbu tai, jog įgimtas nistagmas neblogėja. Pablogėjus reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas apžiūros metu įvertina regos aštrumą, akių būklę, patikrina vyzdžių reakciją, akių judesius, taip pat gali rekomenduoti atlikti platesnius tyrimus, tarp jų ir vaizdinius, tokius kaip galvos smegenų magnetinis rezonansas, nes pablogėjęs ar naujai atsiradęs nistagmas gali rodyti galvos smegenų ligas.
Nistagmas nėra išgydoma liga. Svarbu išsiaiškinti nistagmą sukėlusią priežastį ir, jei įmanoma, gydyti pirminę ligą. Jei nistagmas nedidelis ir priverstinė galvos padėtis priimtina, jis negydomas (koreguojamos tik greta esančios refrakcijos ydos, o matymas pacientui palengvinamas pateikiant didesnį šriftą skaitymui, naudojant gerą apšvietimą). Jei galvos padėtis nepriimtina ar nistagmas sukelia ryškius simptomus, gali padėti korekcija prizmėmis, kuri pakeičia galvos padėtį, nukreipdama tinklainės vaizdą link taško, kuriame vaizdas matomas ryškiausiai.
Prizmės taip pat padeda konverguoti, o konverguojant nistagmas neretai silpnėja. Sunkiais atvejais atliekamos akių raumenų operacijos. Jų metu operuojami abiejų akių raumenys. Svarbu suprasti, jog raumenų operacijos nistagmo visiškai neišgydo, tačiau gali pagerinti regėjimo aštrumą bei sumažinti polinkį kreipti galvą.
Paruošė Gyd. rezidentė Jurgita Pilvelytė