Centrinė serozinė chorioretinopatija – nežinomos kilmės, dažniausiai savaime praeinantis susirgimas, kuriam būdinga ribota sensorinės tinklainės atšoka geltonosios dėmės vietoje, su ar be tinklainės pigmentinio epitelio atsidalijimo.

Vyrai centrine serozine chorioretinopatija serga 8-10 kartų dažniau nei moterys. Paprastai liga pasireiškia vienoje akyje jauniems ar vidutinio amžiaus vyrams, moterims – vyresniame amžiuje. Apie 40% atvejų pažeidimai gali būti abiejose akyse.

Centrinės serozinės chorioretinopatijos atsiradimą gali įtakoti psichologinis stresas, A tipo asmenybė, kortikosteroidų vartojimas, nėštumas, sisteminės jungiamojo audinio ligos, rūkymas, antibiotikų vartojimas.

Kada kreiptis į gydytoją oftalmologą?

• Jei pastebėjote gana staigų vienos akies matymo pablogėjimą.
• Jei su pažeista akimi daiktai atrodo kreivi, mažesni nei yra iš tikrųjų (skiriasi lyginant su sveikąja akimi), spalvos atrodo neryškios, tam tikroje ribotoje matymo lauko vietoje vaizdas yra neryškus.

Diagnostiniai tyrimai, sergant centrine serozine chorioretinopatija:

• Akies dugno apžiūra plyšine lempa ir akies dugno fotografavimas.
• Amslerio tinklelis – įvertinti centrinio matymo pakitimus (pastebimos nelygios, banguotos, iškreiptos linijos ar dėmės).
• Optinė koherentinė tomografija – neinvazinis tyrimas, leidžiantis nustatyti pakitimus tinklainėje (galima diagnozuoti pakitimus, kurie apžiūrint akies dugną plyšine lempa sunkiai pastebimi. Optinė koherentinė tomografija patogus ir informatyvus tyrimo būdas sekant ligos eigą).
• Fluorescencinė angiografija (svarbus diferencinei diagnostikai ir planuojant gydymą).

Gydymas:

• Stebėjimas (ūmios ligos atveju daugumai (80-90%) pacientų pegerėja per 1-6 mėn.).
• Jei galima, nutraukiamas kortikosteroidų vartojimas (ypač lėtinės, pasikartojančios ar sunkios centrinės serozinės chorioretinopatijos atvejais).
• Stengiamasi sumažinti stresą.
• Jei 3 mėn. laikotarpyje centrinė serozinė chorioretinopatija išlieka – gydytojas spręs dėl tolimesnio gydymo (rekomenduojama atlikti židininę lazerinę fotokoaguliaciją, kai kuriais atvejais galima taikyti fotodinaminę terapiją).

Parengė gyd. Dovilė Pranytė