Tai refrakcijos yda, kai šviesos spinduliai akyje susikerta už tinklainės. Taip dažniausiai būna dėl trumpos akies. Koreguojama pliusiniais lęšiais.
Mes gimstame toliaregiais. Augant akiai, toliaregystė mažėja, ir paauglystėje tampame normaregiais. Toliaregystė yra normali vaikų refrakcija.
Toliaregiai vaikai sugeba gerai sufokusuoti (akomoduoti) ir puikiai matyti be akinių.
Kai toliaregystė didesnė nei 3-4 D, sufokusuoti tampa sunkiau. Žiūrėdami į artimus daiktus, turime fokusuoti stipriau, todėl toliaregiams sunkiau matyti iš arti (skaityti, siuvinėti ir pan.). Tolimus objektus dideli toliaregiai irgi mato neryškiai.
Kai toliaregystė tokia didelė, kad akys nebesugeba sufokusuoti vaizdo į tinklainę, į regos centrus smegenyse patenka neryškus vaizdas ir vystosi ambliopija. Pirmąkart užsidėję akinius tokie vaikai gali su akinias matyti ne ką geriau nei be jų, bet akiniai padeda sufokusuoti vaizdą į tinklainę, ir palengva regos aštrumas normalizuojasi. Laiku nepradėjus dėvėti akinių, ambliopija tampa nebeišgydoma, t.y., akiniai jau nebegerina regėjimo.
Toliaregiai dažniau žvairuoja (žr. žvairumas). Kai vaikai iki 1,5 metų pradeda nešioti akinius, koreguojančius didelę tolregystę, žvairumo rizika sumažėja apie 4 kartus.
Toliaregystė, taip pat ir skirtumas tarp akių (anizometropija) gali būti paveldimi.
Gydymas:
Toliaregystė nėra išgydoma. Jei ji didelė, akinius tenka nešioti visą gyvenimą. Svarbu, kad su akiniais regėjimas būtų geras. Nedidelę toliaregystę vaikai išauga.
Nežvairuojantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams akiniai reikalingi, tik kai toliaregystė didesnė nei 3-4 D. Akiniai reikalingi ir tada, kai abiejų akių toliaregystė skiriasi daugiau nei 1,5 D. Paprastai akiniai skiriami 1-2 D silpnesni. Pliusiniai akinių lęšiai didina ir artina vaizdą. Pro juos ir akys atrodo didesnės.
Mokylinio amžiaus vaikams reikia ne tik gerai matyti į tolį (lentą), bet ir daugiau dirbti iš arti, todėl akiniai kartais reikalingi ir nestipriems toliaregiams. Išrašydami akinius, gydytojai atsižvelgia ne tik į toliaregystės dydį, bet ir į vaiko skundus. Vaikai gali skųstis, kad skaitant, o ypač paskaičius ilgiau, liejasi raidės; po pamokų skauda galvą. Kartais vaikai vengia skaityti, piešti ir pan.
Dėvintiems akinius vaikams reikia reguliariai lankytis pas akių gydytoją, nes augant akinių stiprumas keičiasi.
Nėra griežtų akinių skyrimo taisyklių toliaregiams, todėl tas pats vaikas, apsilankęs pas kelis gydytojus, gali gauti skirtingus akinių receptus.
Toliaregystę galima koreguoti ir kontaktiniais lęšiais. Suaugusius galima operuoti lazeriu, kad nereikėtų nešioti akinių.
Atropino lašai. Lašinami 0,01 proc. lašai kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus.. Tai yra labai silpni vyzdžius plečiantys lašai, pristabdantys akies augimą. Šalutinis poveikis – blogesnis matymas dėl išsiplėtusių vyzdžių pasitaiko retai, tik 6 proc. pacientų. Šis gydymas neefektyvus 12 proc. vaikų.
Patarimai tėvams:
1. Nepainiokite įgimtos toliaregystės su presbiopija, „amžine toliaregyste“, kai pagyvenę žmonės pradeda silpniau matyti iš arti. Tikri toliaregiai blogiau mato ne tik iš arti, bet ir į tolį.
2. Vaikas, net būdamas stiprus toliaregis, gali labai gerai matyti be akinių. Gydytojo kabinete jis gali perskaityti smulkiausius optotipus. Nesuklyskite manydami, kad akiniai tokiam vaikui nereikalingi. Dažniausiai gerai sufokusuoti jis sugeba tik trumpam.
3. Jei giminėje yra toliaregių ar žvairuojančių, reikia patikrinti 6-8 mėnesių kūdikio akis, nes toliaregystę galima paveldėti. Anksti pradėjus nešioti akinius, galima išvengti ambliopijos, o kartais ir žvairumo.
4. Toliaregiams sportas nekenkia. Tik nepamirškite, kad be akinių vaikas gali nepakankamai matyti, todėl gali laiku nepastebėti kamuolio, nukristi ir t.t. Galima sportuoti su kontaktiniais lęšiais. Yra specialių sportinių rėmelių, skirtų krepšininkams, plaukikams, į kuriuos galima įdėti reikalingų dioptrijų lęšius.
5. Dažniausiai vaikai mielai nešioja toliaregystę koreguojančius akinius. Jei mažylis visgi nenori dėtis akinių, uždėkite akinius ir parodykite jam knygutę. Jis turėtų pajusti, kad su akiniais paveikslėliai matosi geriau.
Parengė Dr. Eglė Danielienė