Blefaritas yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja, rožiniais spuogais. Negydant blefarito, gali atsirasti miežiai, šalti miežiai (chalazionai) ar konjunktyvitas.

Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.

Požymiai

1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).

Blefarito gydymas

Vokų higiena

Karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo nuvalymui skirtą vatos skrituliuką arba mažą rankšluostuką pamirkykite karštame švariame vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas – patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant užmerktų vokų 5-10 min.

Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:

1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens

Į šiltą vandenį įpilkite kūdikių šampūno (šampūno ir vandens santykis nuo 1:3 iki 1:5). Pamirkykite pagaliuką su vata ir juo švelniai valydami voko kraštą, pašalinkite pleiskanas ir traiškanas. Nuplaukite vokus švariu vandeniu. Švelniai nusausinkite. Vietoje šampūno galima naudoti specialias vokų valymo servetėles arba gelį.
Dažnai reikia gydytis ir paskirtais akių tepalais.

Ar ilgai tą daryti?

Patariama pradžioje vokus valyti du kartus per dieną, o kai uždegimas nurimsta, galima vokus valyti kartą per dieną, kartą per savaitę ar visai nebevalyti. Tai priklauso nuo vokų būklės. Uždegimas lėtinis, todėl paūmėjus reikia procedūrą kartoti.

Kartais gydytojas rekomenduoja po kompreso pamasažuoti vokų kraštus.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Konjunktyvitas yra akių junginės uždegimas. Beveik visada konjunktyvitu suserga abi akys.
Dažniausia priežastis – infekcija.

Požymiai:

Akių paraudimas
Akių perštėjimas
Išskyros (traiškanos, pūlingos išskyros) iš akių junginių. Rytais akių vokai gali būti sulipę.

Infekcinis konjunktyvitas yra užkrečiamas.

Gali būti perduodamas kitam asmeniui kontaktiniu būdu, todėl labai svarbu laikytis šių taisyklių:

1. Vartoti akių lašus ar tepalus griežtai pagal gydytojo paskyrimus.
2. Neleisti kam nors kitam naudoti tuos pačius vaistus.
3. Naudotis atskiru muilu ir rankšluosčiu.
4. Ligonis ir jo šeimos nariai turi dažnai plauti rankas, kad infekcija neišplistų.
5. Žmonės, kontaktuojantys su ligoniu, turėtų vengti trinti savo akis, kad nepatektų infekcija.

Persirgus infekciniu konjunktyvitu, imunitetas dažniausiai nesusidaro, todėl visada galite vėl susirgti ta pačia liga.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atgal

Išorinis miežis yra blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas. Jį sukelia bakterijos, vadinamos stafilokokais. Stafilokokai gali patekti iš nosies, kai pasitrynę nosį paliečiame akį. Stafilokokai gali „gyventi“ vokų kraštuose, jei asmuo serga lėtiniu vokų kraštų uždegimu (blefaritu).

Voko krašte iškyla raudonas skausmingas patinęs mazgelis, kuriame po poros dienų susiformuoja geltona viršūnėlė (kaip odos spuogo). Gali ištinti visas vokas, bet ir tada jame galima apčiuoti mazgelį. Po 5-7 dienų miežis pratrūksta voko krašte ir pūliai išteka. Net ir negydomas išorinis miežis regėjimui nekenkia ir praeina be pasekmių. Gydant sausa šiluma praeina greičiau. Antibiotikų tepalai ar lašai naudojami  retai ir tik paskyrus gydytojui.

Retai uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius, pakilti temperatūra. Tada reikia gydyti geriamais ar leidžiamais antibiotikais.

Vidinis miežis išauga vidinėje voko pusėje. Jis atsiranda, užsikišus meibomo liaukutei ir joje išsivysčius uždegimui. Meibomo liauka gamina riebalus, kurie reikalingi, kad neišdžiūtų ašaros. Vidinis miežis gali praeiti savaime, bet gali tekti jį ir prapjauti bei drenuoti.

Iš pradžių vidinį miežį sunku atskirti nuo šalto miežio (chaliaziono) (žr. „šaltas miežis“).

Patarimai:

1. Jei tik atsiradusį mazgelį pradėsime gydyti sausa šiluma, miežis gali ir neiškilti, „ištirpti“. Paimkite karštą bulvę ar išvirtą kiaušinį, suvyniokite į švaraus audinio skiautę ir priglauskite prie miežio. Laikykite apie 10 min., kartokite 3-4 kartus per dieną. Jei atsiranda pūlinga viršūnėlė, šiluma padeda miežiui greičiau pratrūkti, susilpnina skausmą. Pašildę įlašinkite ar įtepkite gydytojo paskirtą preparatą. Kai miežis pratrūksta, šildyti nebereikia.
2. Jokiu būdu negalima miežio spausti kaip spuogo! Užkratas gali patekti į kraują.
3. Jei pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
4. Jei vokų kraštai dažnai būna paraudę, su traiškanomis, galbūt jūs sergate lėtiniu blefaritu. Tada miežiai gali kartotis, todėl būtina gydyti blefaritą.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Tai ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas, kuris atsiranda dėl traumos, nudegimo, uždegimo. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu ir pan. Labai pavojingi cheminiai nudegimai.

Susižeidus rageną, kamuoja stiprus skausmas, ašarojimas, šviesos baimė. Sunku atsimerkti.

Erozija gydoma ragenos epitelio gijimą skatinančiais lašais, antibiotikais, vyzdžius plečiančiais lašais. Akis uždengiama tvarsčiu. Nuo skausmo galima gerti skausmą slopinančius vaistus.

Galima vietoj tvarsčio kelioms dienoms, kol erozija užgyja, uždėti gydomąjį orui pralaidų kontaktinį lęšį. Tada akį kur kas mažiau skauda. Lašus reikia lašinti lęšio iš akies neišėmus.

Patarimai:

1. Jei susižeidėte akį, nedelsdami vykite į medicinos įstaigą. Žaizda gali negrįžtamai pabloginti regėjimą.
2. Jei į akis pateko chemikalų, reikia juos išplauti vandens srove. Pakiškite akį po čiaupo vandens srove, kuo plačiau išplėskite vokus. Plauti reikia 15 minučių. Galima vandenį pilti iš butelio. Jei mokate, išverskite voką ir išplaukite po juo susikaupusius chemikalus.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Ryškiai matome tada, kai šviesos spinduliai susikerta tinklainėje. Tai yra normaregystė (emetropija). Akies laužiamoji geba priklauso nuo to, kaip ragena bei lęšiukas laužia spindulius bei nuo akies ašies ilgio.

Refrakcijos yda yra būklė, kai į akį patekę šviesos spinduliai susikerta ne tinklainėje. Tai toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Refrakcijos ydų dydis matuojamas dioptrijomis. Koreguojamos akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

Patarimai:

1. Dėl didelių įgimtų refrakcijos ydų gali rastis ambliopija, todėl vaikams beveik visada išrašytus akinius reikia dėvėti nuolat.

2. Akinius dėvinčius vaikus reikia reguliariai tikrinti, nes augant keičiasi akies ilgis, ragenos forma, todėl keičiasi ir refrakcijos ydos.

3. Nepainiokite astigmatizmo su žvairumu. Žvairumas yra akių padėties, o ne laužiamosios gebos pakitimas.

Parengė gyd. Eglė Danielienė

Atgal

Akių paviršius turi būti nuolat drėkinamas ašaromis.

Ašaros gaminamos prie akių esančiose ašarų liaukose. Kiekvieną kartą sumirksėjus, ašaros pasklinda akies paviršiumi ir nuteka ašarų kanaliukais į nosį. Ašarų kanaliukai atsiveria vidiniame vokų kampe.
Ašarų plėvelė yra sudaryta iš vandens, baltymų, riebalų, druskų. Ašaros tolygiai padengia akis ir greitai neišgaruoja.

Jeigu trūksta ašarų arba pasikeičia ašarų sudėtis, akys pradeda džiūti, parausta, peršti, tampa jautrios vėjui, ryškesnei šviesai, cheminiams dirgikliams (kosmetikai, dūmams).
Kai kurie pacientai skundžiasi sustriprėjusiu ašarojimu, nes akys stengiasi kompensuoti pasikeitusią ašarų sudėtį ir pradeda išskirti daugiau ašarų, kurios neužsilaiko akyje, o nuteka.

Sausų akių sindromu gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniau su šia problema susiduria vyresni, nes su amžiumi ašarų gamyba mažėja.
Kiti faktoriai, galintys nulemti akių sausumą, yra kontaktinių lęšių nešiojimas, dulkėta ar prirūkyta patalpa, kai kurie vaistai, hormonų pusiausvyros sutrikimai ar net nėštumas.

Sausų akių sindromas diagnozuojamas iš:

* paciento skundų,
* Širmerio testo, kuris gali parodyti sumažėjusią ašarų gamybą,
* ašarų plėvelės įvertinimo, apžiūrint plyšine lempa.

Gydymas pradedamas dirbtinių ašarų lašais ar tepalais. Rekomenduojama drėkinti aplinką, gerti pakankamai skysčių, vartoti žuvų taukus.
Kai neužtenka dirbtinių ašarų, galima įdėti ašarų kanaliukų taškelių kamštelius.

Atgal

Užsikimšus meibomo riebalinei voko liaukutei, joje vystosi lėtinis uždegimas. Šaltas miežis gali prasidėti panašiai kaip ūmus vidinis miežis, bet po kelių dienų paraudimas praeina ir lieka mazgelis. Mazgelis kartais matomas voko išorėje, aukščiau voko krašto, bet dažniausiai jis būna vidinėje voko pusėje, ir jį galima pamatyti išvertus voką, o iš išorės tik apčiuopti. Dažnai šaltas miežis išauga nepastebimai. Voke palengva atsiranda kietas neskausmingas mazgelis. Per kelis mėnesius nedidelis šaltas miežis gali išnykti be gydymo. Galima gydyti sausa šiluma, masažu ir antibiotikų-steroidų tepalais. Jei per kelis mėnesius mazgelis neišnyksta, galima į jį suleisti steroidų arba operuoti.

Patarimai:

1. Didelis šaltas miežis spaudžia akies obuolį, todėl vaikams gali atsirasti astigmatizmas. Tokį miežį reikia operuoti.
2. Jei mazgelis nedidelis ir regėjimas nepakitęs, neskubėkite operuoti – per pumetį šaltas miežis gali išnykti.
3. Jei šalti miežiai kartojasi, pasakykite gydytojui – tai gali būti ne šaltas miežis, o voko auglys.

Parengė gyd. Eglė Danielienė

Atgal

Tai  refrakcijos yda, kai šviesos spinduliai akyje susikerta už tinklainės. Taip dažniausiai būna dėl trumpos akies. Koreguojama pliusiniais lęšiais.

Mes gimstame toliaregiais. Augant akiai, toliaregystė mažėja, ir paauglystėje tampame normaregiais. Toliaregystė yra normali vaikų refrakcija.

Toliaregiai vaikai sugeba gerai sufokusuoti (akomoduoti) ir puikiai matyti be akinių.

Kai toliaregystė didesnė nei 3-4 D, sufokusuoti tampa sunkiau. Žiūrėdami į artimus daiktus, turime fokusuoti stipriau, todėl toliaregiams sunkiau matyti iš arti (skaityti, siuvinėti ir pan.). Tolimus objektus dideli toliaregiai irgi mato neryškiai.

Kai toliaregystė tokia didelė, kad akys nebesugeba sufokusuoti vaizdo į tinklainę, į regos centrus smegenyse patenka neryškus vaizdas ir vystosi ambliopija. Pirmąkart užsidėję akinius tokie vaikai gali su akinias matyti ne ką geriau nei be jų, bet akiniai padeda sufokusuoti vaizdą į tinklainę, ir palengva regos aštrumas normalizuojasi. Laiku nepradėjus dėvėti akinių, ambliopija tampa nebeišgydoma, t.y., akiniai jau nebegerina regėjimo.

Toliaregiai dažniau žvairuoja (žr. žvairumas). Kai vaikai iki 1,5 metų pradeda nešioti akinius, koreguojančius didelę tolregystę, žvairumo rizika sumažėja apie 4 kartus.

Toliaregystė,  taip pat ir skirtumas tarp akių (anizometropija) gali būti paveldimi.

Gydymas:

Toliaregystė nėra išgydoma. Jei ji didelė, akinius tenka nešioti visą gyvenimą. Svarbu, kad su akiniais regėjimas būtų geras. Nedidelę toliaregystę vaikai išauga.

Nežvairuojantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams akiniai reikalingi, tik kai toliaregystė didesnė nei 3-4 D. Akiniai reikalingi ir tada, kai abiejų akių toliaregystė skiriasi daugiau nei 1,5 D. Paprastai akiniai skiriami 1-2 D silpnesni. Pliusiniai akinių lęšiai didina ir artina vaizdą. Pro juos ir akys atrodo didesnės.

Mokylinio amžiaus vaikams reikia ne tik gerai matyti į tolį (lentą), bet ir daugiau dirbti iš arti, todėl akiniai kartais reikalingi ir nestipriems toliaregiams. Išrašydami akinius, gydytojai atsižvelgia ne tik į toliaregystės dydį, bet ir į vaiko skundus. Vaikai gali skųstis, kad skaitant, o ypač paskaičius ilgiau, liejasi raidės; po pamokų skauda galvą. Kartais vaikai vengia skaityti, piešti ir pan.

Dėvintiems akinius vaikams reikia reguliariai lankytis pas akių gydytoją, nes augant akinių stiprumas keičiasi.

Nėra griežtų akinių skyrimo taisyklių toliaregiams, todėl tas pats vaikas, apsilankęs pas kelis gydytojus, gali gauti skirtingus akinių receptus.

Toliaregystę galima koreguoti ir kontaktiniais lęšiais. Suaugusius galima operuoti lazeriu, kad nereikėtų nešioti akinių.

Atropino lašai. Lašinami 0,01 proc. lašai kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus.. Tai yra labai silpni vyzdžius plečiantys lašai, pristabdantys akies augimą. Šalutinis poveikis – blogesnis matymas dėl išsiplėtusių vyzdžių pasitaiko retai, tik 6 proc. pacientų. Šis gydymas neefektyvus 12 proc. vaikų.

Patarimai tėvams:

1. Nepainiokite įgimtos toliaregystės su presbiopija, „amžine toliaregyste“, kai pagyvenę žmonės pradeda silpniau matyti iš arti. Tikri toliaregiai blogiau mato ne tik iš arti, bet ir į tolį.

2. Vaikas, net būdamas stiprus toliaregis, gali labai gerai matyti be akinių. Gydytojo kabinete jis gali perskaityti smulkiausius optotipus. Nesuklyskite manydami, kad akiniai tokiam vaikui nereikalingi. Dažniausiai gerai sufokusuoti jis sugeba tik trumpam.

3. Jei giminėje yra toliaregių ar žvairuojančių, reikia patikrinti 6-8 mėnesių kūdikio akis, nes toliaregystę galima paveldėti. Anksti pradėjus nešioti akinius, galima išvengti ambliopijos, o kartais ir žvairumo.

4. Toliaregiams sportas nekenkia. Tik nepamirškite, kad be akinių vaikas gali nepakankamai matyti, todėl gali laiku nepastebėti kamuolio, nukristi ir t.t. Galima sportuoti su kontaktiniais lęšiais. Yra specialių sportinių rėmelių, skirtų krepšininkams, plaukikams, į kuriuos galima įdėti reikalingų dioptrijų lęšius.

5. Dažniausiai vaikai mielai nešioja toliaregystę koreguojančius akinius. Jei mažylis visgi nenori dėtis akinių, uždėkite akinius ir parodykite jam knygutę. Jis turėtų pajusti, kad su akiniais paveikslėliai matosi geriau.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Atgal

Trumparegystė (miopija)

Trumparegiai gerai mato iš arti, tačiau tolimi vaizdai  jiems neryškūs. Regėjimas koreguojamas akiniais ir kontaktiniais lęšiais. Lazerinė chirurgija padeda suaugusiems „atsikratyti“ akinių, tačiau miopijos neišgydo.

Mokyklinė trumparegystė (TR) išsivysto per greitai augant akims. Ilgėjant akiai, akiniai stiprėja, nes vaizdui sufokusuoti į tinklainę reikia vis stipresnio lęšio. TR progresavimas sustoja 48% 15-mečių, tačiau 23% jaunuolių ji didėja ir virš 18 metų. Beveik visiems progresavimas sustoja sulaukus 24 metų. Kai TR prasideda ikimokykliniame amžiuje, ji būna didesnė. TR, ypač viršijanti 5-6 dioptrijas (D), yra  paveldima.

Kita, daug retesnė, TR rūšis yra patologinė arba piktybinė. Tokia TR gali būti jau nuo gimimo. Sulaukus 12 metų ji paprastai būna ne mažesnė nei 7-8 D.

Kai labai išsitempia akis, galimos TR komplikacijos: ankstyvas stiklakūnio suskystėjimas ir atšoka,  katarakta. Gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje (miopinė makulopatija), dėl ko ženkliai pablogėja regėjimas. Trumparegiai dažniau serga glaukoma. Šios komplikacijos vystosi vyresniems, virš 50 metų, žmonėms. Kuo didesnė trumparegystė, tuo didesnė rizika, ir kiekviena papildoma dioptrija tą riziką didina. Kita vertus, yra nemažai didelių trumparegių, kurie visą gyvenimą su akiniais mato puikiai.

Kai su akiniais regėjimas šimtaprocentinis, nereikia laikyti trumparegio ligoniu. Labai tikėtina, kad  jis visą gyvenimą su akiniais arba kontaktiniais lęšiais gerai matys ir gyvens pilnavertį gyvenimą.

Ar įmanoma TR išvengti?

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie būna lauke ne trumpiau kaip 2-3 val. per dieną šviesiu paros metu, TR atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, darbo prie kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo.

Nors ne visi pritaria, tačiau tikėtina, kad skaitmeniniai prietaisai skatina TR  dažnėjimą. Gali būti, kad dėl TR „kalti“ ne skaitmeniniai prietaisai, o žiūrėjimas prisikišus iš arti be pertraukų nuo ankstyvos vaikystės. Jei knygas vaikai skaitytų taip pat ilgai, kiek išbūna su telefonais ar planšetėmis, galbūt kaltintume jas.

2019 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) paskelbė rekomendacijas vaikams iki 5 metų dėl ekranų (telefonas, planšetė, televizorius) laiko. Nors rekomendacijose nekalbama apie regėjimą, o ekranų laikas siejamas su fizinės veiklos ir bendravimo trūkumu bei miego svarba, tačiau verta žinoti, kad PSO vaikams iki 2 metų nepataria pasyviai būti prie ekranų nė minutės. Dvejų – penkerių metų vaikams patariama pasyvųjį ekranų laiką riboti iki valandos, ir kuo trumpiau, tuo geriau.

Rekomendacijos TR profilaktikai ir jos progresavimui stabdyti

Įrodyta, kad TR lemia ne tik genai, bet ir aplinka. Paveldimumo nepakeisime, tačiau aplinką galime, todėl rekomenduojame:

• Nešioti tinkamus ne per silpnus akinius. Akinių dioptrijos turi atitikti TR dydį, nes su per silpnais akiniais TR didėja greičiau. Akiniai dažniausiai skiriami nuolatiniam dėvėjimui.
• Būti lauke šviesiu paros metu ne trumpiau kaip 15 valandų per savaitę.
• Svarbu tvarkingas miego režimas.
• Riboti ekranų laiką. Tai nereiškia, kad mokyklinio amžiaus vaikui reikia visai uždrausti naudotis kompiuteriu, tiesiog turėtų būti taisyklės.
• Neprisikišti per arti ekranų bei knygų, atstumas turėtų būti 30-40 cm.
• Veiklos iš arti metu būtina daryti bent 20 sek. pertraukas, kurių metu reikia pažvelgti į tolį (pvz., pro langą) ir suskaičiuoti 20 tolimų objektų – medžių, kito namo langų ir pan. Pertraukas daryti ne rečiau kaip kas 20 min. Ne rečiau kaip kas 45 min. pakilti nuo stalo ir pajudėti (tėvai džiaugtųsi vaiko pagalba buityje).
• Gerai apšviesti ne tik darbo vietą, bet ir visą kambarį.
• Tamsiuoju sezonu profilaktinėmis dozėmis vartoti vitaminą D3. Kiti maisto papildai nerekomenduojami.

Pailgėjusios akies sutrumpinti neįmanoma, todėl TR nepagydoma. Prasidėjus TR, sunku prognozuoti, kada ji nustos didėti, o didėjant TR didėja ir komplikacijų rizika. Dar nėra būdo, kuris padėtų iškart sustabdyti per greitą akies augimą, tačiau sulėtinti įmanoma.

TR progresavimas lėtinamas šiais būdais:

• Atropino lašai yra vienas efektyviausių TR stabdymo būdų. Lašinama kiekvieną vakarą ne trumpiau nei dvejus metus.  Atropino lašų koncentraciją (0,01-1%) parenka gydytojas.
• Gydomieji minkšti kontaktiniai lęšiai MiSight. Tai vienadieniai lęšiai, skirti nešioti vietoje akinių. Gydymas trunka, kol TR nustoja didėti. Efektyvumas panašus į 0,05% atropino lašų. Netinka, kai astigmatizmas didesnis nei 0,75 D.
• Ortokeratologija. Naktį reikia dėvėti rageną plokštinančius  kontaktinius lęšius, o dieną regėjimas būna geras ir be akinių. Tinka nuo 8-10 metų, kai TR nesiekia 4,0-5,0 D. Trūkumai: kaina ir galimos kontaktinių lęšių sukeltos komplikacijos, pvz., bakterinis ragenos uždegimas.
• Minkšti daugiažidiniai vienadieniai ar mėnesio kontaktiniai lęšiai, kurių centre yra optinė zona, skirta ryškiai matyti iš toli, o periferijoje – apie 2,0 D silpnesnė zona. Netinka, kai yra astigmatizmas. Veikia silpniau už MiSight.
• Specialūs akinių lęšiai Lietuvoje dar neparduodami.
• Bifokiniai akinių lęšiai gali padėti vaikams su ezoforija. Ezoforija yra „slaptas žvairumas”, kai akys krypsta į nosies pusę.
• Pratimai. Pratimais galima išgydyti tik tikrą akomodacijos spazmą, kuris yra retas ir dažniausiai praeina be gydymo, pašalinus priežastį (stresą, nervinę įtampą, nustojus vartoti spazmą sukeliančius medikamentus). Deja, dažnai akomodacijos spazmu klaidingai pavadinama ir gydoma pradinė TR. Tikros TR pratimais neišgydysime.

Beje, TR turi ir privalumų. Trumparegiai iš arti mato geriau už normaregius, ypač vyresniame amžiuje.

Parengė dr. Eglė Danielienė

www.akiugydytojai.lt, atnaujinta 2021-10-14

Atgal