Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas – tai gėrybinis pigmentuotas darinys gyslainėje (viename iš akies obuolio sieną sudarančių dangalų) sudarytas iš netipiškų ląstelių kaupiančių pigmentą.

Dažnis.  Baltaodžių populiacijoje jis aptinkamas iki 10% gyventojų, vidutiniškai 4.6-7.9% Nuo 2 iki 10% kaukaziečių vyresnių nei 50 metų nustatoma bent vienas gyslainės apgamas. Vaikų apgamai dažniau būna nepigmentuoti, todėl aptinkami rečiau. Taigi, apgamų dažnis didėja su amžiumi, jie dažnesni tarp baltaodžių.

Simptomai.   Dažniausiai gyslainės apgamas nesukelia jokių simptomų, todėl aptinkamas akių patikrinimo metu apžiūrint akių dugną kaip atsitiktinis radinys. Plokščios dėmės mažesnės nei 10mm beveik visada gėrybinės.

Visgi, gyslainės apgamas gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Gyslainė yra ta akies obuolio dalis, iš kurios maitinimą gauna kito akies dangalo – tinklainės fotoreceptoriai, kurių dėka matome. Kai virš gyslainės apgamo esantys fotoreceptoriai žūva negaudami maitinimo dėl paties apgamo, tinklainės atšokimo ar skysčio virš apgamo sankaupos, blogėja periferinis matymas (jei apgamas yra toliau nuo centrinio matymo vietos vadinamos geltonąja dėme) ar centrinis matymas (jei pažeidžiami geltonosios dėmės fotoreceptoriai). Kai dėl apgamo iškilumo virš jo esantys fotoreceptoriai pastumiami vienas kito atžvilgiu atsranda metamorfopsijos (daiktai gali būti matomi mažesni, didesni nei yra ar iškreiptos formos).

Gėrybinio apgamo požymiai:

• Apgamas nedidelis (diametras mažesnis nei 5mm) ir pakilęs nedaug (storis mažesnis nei 1mm).
• Apgamo ribos aiškios.
• Dydis stabilus ar didėja labai nežymiai ir lėtai (0,5mm padidėjimas per kelis metus gali būti normalus, su amžiumi susijęs procesas. Tačiau ženklus padidėjimas per 6 mėnesius,- turėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad reikia dažnesnių apsilankymų ir papildomų tyrimų).

Gyslainės apgamas gali pakisti į gyslainės melanomą, kuri yra piktybinis procesas. Literatūros duomenimis, suvėžėja 1 iš 4000-5000 apgamų, vidutiniškai 1 iš 8,845 per metus. Su amžiumi rizika apgamui transformuotis į gyslainės melanomą auga ir 80 metų amžiuje siekia 0,78%. Melanomos dažnis yra 6 iš 1 000 000 gyventojų.

Rizikos veiksniai apgamui suvėžėti.

• Šviesios akys.
• Šviesi oda, linkusi greitai nudegti saulėje.
• Daugybiniai ar netipiški apgamai kūno odoje.
• Ilgas deginimasis saulėje.

Požymiai, kuriuos stebint didesnė tikimybė, kad apgamas transformuosis į melanomą:

• Apgamas iškilęs daugiau nei 2mm.
• Virš apgamo atsiradusi skysčio sankaupa.
• Regėjimo sutrikimai.
• Oranžinio pigmento apgame atsiradimas.
• Apgamo kraštai išsidėstę 3mm ar arčiau regos nervo disko.
• Būdingi melanomai požymiai ultragarsinio tyrimo metu.

Taktiką, kokių veiksmų imtis nustačius gyslainės apgamą, lemia pastarieji rizikos veiksniai. Jei nestebima nė vieno iš išvardintų požymių, radinys vertinamas kaip apgamas, jo augimo per 5 metus rizika yra 3%. Jei nustatomas 1 požymis augimo rizika 38%, tokiu atveju pacientui kontrolė skiriama dažniau. Nustačius ≥3 požymius, rizika apgamui didėti yra 50%. Tokie dariniai greičiausiai yra mažos melanomas, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir sprendimas dėl intervencijos.

Mažesnius nei 2mm apgamus rekomenduojama stebėti (<1mm daryti apgamo nuotrauką, >1mm nuotrauką ir ultragarsinio tyrimą), 2-2,5mm skirti kontrolę dažniau ir spręsti dėl papildomų tyrimų ir intervencijos.

Nustačius gyslainės apgamą be įtartinų požymių pirmus metus skiriama apžiūra 2 kartus, vėliau kasmet, kol apgamas nekinta. Tiems, kuriems nusatomi, 1-2 rizikos veiksniai kontrolė skiriama kas 4-6 mėnesius, nustačius ≥3 rizikos veiksnius rekomenduojamas specialisto ištyrimas tam pritaikytame centre.

Po tinklaine atsirandus skysčio taikomas lazerinis gydymas pašalinant skysčio nuotėkio šaltinį jei apgamas ne geltonojoje dėmėje ar vaisto injekcijos į akies obuolio vidų jei skystis kaupiasi centrinio matymo vietoje.

Prognozė. Apgamas gali augti labia nedaug arba labia lėtai, gali kisti jo spalva – tai su amžiumi susiję pakitimai. Nors apgamas gali suvėžėti, šio proceso rizika labai maža, todėl intervencija profilaktiniais tinkslais netaikoma. Riziką apgamui suvėžėti, mažina akinių nuo saulės nešiojimas.

Paruošė gyd. Justina Ignatavičiūtė

Blefaritai

Įvadas

Blefaritas yra dažna lėtinė uždegiminė vokų krašto liga, kuria gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai ligai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai.Nors būklė nėra išgydoma, tačiau yra nemažai priemonių, padedančių kovoti su ligos sukeliamais simptomais.

Anatomiškai skiriami du blefarito tipai- priekinis ir užpakalinis. Esant priekiniam blefaritui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės (Meibomo) liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine (užpakalinė) voko briauna, kuri liečiasi su akies obuoliu. Užpakalinis blefaritas kartais dar gali būti vadinamas Meibomo liaukų disfunkcija.

Lėtinis blefaritas gali sukelti diskomfortą, šaltų miežių atsikartojimą, junginės/ragenos fliktenas su antrine neovaskuliarizacija (naujų kraujagyslių susidarymu) ir randėjimą. Nors komplikacijos nėra dažnos, bet minėti pokyčiai vaikams gali lemti regos aštrumo sumažėjimą ir sukelti ambliopiją (akies tinginystę).

Kas sukelia blefaritą nėra tiksliai žinoma.

Vokuose gaminami riebalai normaliai kūno temperatūroje turėtų būti skysti. Riebalinės (Meibomo) liaukutės esančios tiek viršutiniame tiek apatiniame voke gamina riebalus, padedančius išsaugoti ašarų plėvelės stabilumą. Blefarito metu riebalai yra tirštesni, nesusimaišo su ašarų plėvele, užkemša liaukutes. Dėl sulėtėjusios riebalų apytakos liaukutėse bakterijų, įprastai gyvenančių riebalinėse liaukutėse, padaugėja. Imuninė sistema sureagavusi į padidėjusį bakterijų skaičių išskiria įvairias medžiagas, sukeliančias uždegimą. Dėl to ir pasireiškia ligos simptomai: vokų krašto paraudimas, akių sausumas, paraudimas.

Gydymas:

1. Šilti kompresai
2. Vokų higiena
3. Antibiotikai (lašais ar tabletėmis)
4. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai

Pirmo pasirinkimo gydymas yra šilti kompresai ir vokų higiena.

Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų būti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos galima dėti rečiau. Naudinga po šilto kompreso švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti akies voko kraštą, ypač jei tai užpakalinis blefaritas.

Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo paties voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas praskiestas kūdikių šampūnas. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio.

Kartais skiriami antibiotikų- steroidų tepalai. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į gydymą.

Geriami antibiotikai neretai skiriami ilgais 2-3 mėnesių kursais, ypač esant Meibomo liaukų disfunkcijai bei nepadedant kitiems gydymo būdams. Suaugusiesiems skiriamas doksiciklinas, tačiau dėl šalutinių poveikių (labiausiai dėl dantų spalvos pasikeitimo) vaikams šių antibiotikų vartojimas yra apribotas. Vaikų amžiuje klinikiniais tyrimais įrodytas eritromicino efektyvumas. Jo naudojimą kartais apriboja tai, jog vaistą reikia skirti kelis kartus per dieną. Suaugusiems azitromicino efektyvumas gydant užpakalinį blefaritą įrodytas daugelio klinikinių tyrimų. Azitromicino ir eritromicinos veikimo mechanizmas toks pat (veikia riebalų liaukų sekreto sudėtį, pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu). Dėl ilgesnės veikimo trukmės azitromiciną reikia gerti tik vieną kartą per dieną, susidaro šio vaisto didesnė koncentracija audinyje, todėl turi stipresnį antibakterinį veikimą, taip pat turi mažesnį šalutinį poveikį virškinimo traktui. Tetraciklinų grupės preparatai gali sukelti fotosensitizaciją (jautrumą UV spinduliams), virškinimo trakto sutrikimus, vaginitą (makšties uždegimą) ir labai retai azotemiją.

Gliukokortikosteroidų trumpi kursai skiriami esant išreikštai junginės injekcijai, kraštiniam keratitui, fliktenoms. Steroidų lašai ar tepalai skiriami kelis kartus per dieną. Sumažėjus simptomams steroidų skyrimo dažnis sumažinamas. Pakartotinai vėl skiriami paūmėjus simptomams. Ilgalaikis skyrimas dėl šalutinių poveikių (padidėjusio akispūdžio, kataraktos išsivystimo) turėtų būti vengiamas.

Parengė gyd. Ernesta Strelkauskaitė

Akių hipertenzija

• Normalus akispūdis yra iki 21 mmHg.
• Akių hipertenzija – tai padidėjęs akispūdis, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp intraokulinio skysčio gamybos ir nutekėjimo iš akies.
•  Pasitaiko 4-10% populiacijos virš 40 metų.
• Tai ne liga, bet akių būklė, susijusi su didesne rizika susirgti glaukoma.
• Glaukoma – tai progresuojanti regos nervo liga, kurios metu nyksta tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis. Padidėjęs akispūdis – vienas didžiausių rizikos veiksnių glaukomai atsirasti, nors net 15-25 % atvejų glaukoma gali pasireikšti akispūdžiui esant normaliam (žemo/normalaus akispūdžio glaukoma).

• Jei 2 ar daugiau kartų matuojant akispūdį, jis būna aukštesnis nei norma, jums bus atliekami šie papildomi tyrimai:

1. Matuojamas ragenos storis (kuo ragena storesnė, tuo tikroji akispūdžio reikšmė mažesnė ir atvirkščiai; vidutinis Lietuvos gyventojų ragenos storis yra apie 545 mikrometrų);
2. Akipločio tyrimas ( šis tyrimas parodo pakitimus, tik kai jau būna pažeista 30% ar daugiau tinklainės nervinių skaidulų);
3. Akių dugno (regos nervo disko) nuotrauka ir apžiūra plačiu vyzdžiu;

• Gydytojo nuožiūra gali būti paskirti šie papildomi tyrimai:

1. Gonioskopija (priekinės kameros kampo apžiūra ir įvertinimas – uždaras ar atviras);
2. OKT – optinė koherentinė tomografija (objektyvus tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storio įvertinimas; pakitimai aptinkami labai anksti).

• Jei visi atlikti tyrimai normalūs, diagnozuojama akių hipertenzija.  Šiuo atveju būtinas pastovus sekimas ir tyrimų kartojimas (pagal gydytojo rekomendaciją), siekiant užkirsti kelią, pristabdyti arba laiku pastebėti prasidedančią glaukomą.
• Kartais, įvertinus jūsų situaciją, skiriamas gydymas akispūdį mažinančiais vaistais. Tyrimais įrodyta, jog tikimybė susirgti glaukoma per 5 metus sumažėja net 60%.
• Rizikos faktoriai glaukomai vystytis yra paveldimumas (10 kartų didesnė rizika, jei glaukoma serga artimi giminaičiai), padidėjęs kraujo spaudimas, trumparegystė, amžius.

Parengė gyd. Rasa Strupaitė

EKSUDACINĖ („ŠLAPIOJI“) AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA (EAGDD)

Tai lėtinė akių liga, kuri sukelia matymo pablogėjimą centrinėje regimojo lauko dalyje. Eksudacinei makulos (arba geltonosios dėmės) degeneracijai būdingas paburkimas, atsiradęs dėl kraujagyslių pralaidumo centrinėje tinklainės dalyje.

EAGDD yra viena iš dviejų amžinės makulos degeneracijos formų (yra „sausoji“ ir „šlapioji“ forma). Liga dažniausiai prasideda kaip sausoji forma vyresniame kaip 50m amžiuje. Dar nėra tiksliai žinoma, kas sukelia EAGDD atsiradimą.

„Šlapioji“ ligos forma gali vystytis dviem keliais:

• Atsirandant gyslainės naujadarinėms kraujagyslėms, kurios dėl pakitusių sienelių praleidžia jomis tekantį kraują ir jį sudarantį skystį į aplinkinius audinius, t.y. tarp gyslainės ir tinklainės. Šis ligos tipas vadinamas gyslainės neovaskuliarizacija.
• Kaupiantis skysčiui tarp gyslainės ir plono tinklainės sluoksnio, vadinamo pigmentiniu epiteliu. Šis ligos tipas vadinamas pigmentinio tinklainės epitelio atšoka.

Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, baltoji rasė, moteriška lytis, rūkymas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, netinkama mityba (nepakanka vaisių ir daržovių),  I eilės giminaičiai, sergantys  šia liga.

Kada kreiptis į gydytoją oftalmologą?

• Jei atsirado matymo pakitimų centriniame jūsų regėjimo lauke (atsirado dėmė prieš akį ar vaizdo kreivumas)
• Jei pastebėjote, jog tapo sunkiau įžiūrėti spalvas ar smulkias detales

Diagnostiniai testai: Amslerio tinklelis– įvertinti centrinio matymo pakitimus, akių dugno apžiūra ir fotografija išplėtus vyzdžius, optinė koherentinė tomografija– neinvazinis tyrimas, leižiantis nustatyti pakitimus tinklainėje, angiograma– įvertinti akių dugno kraujagysles suleidus specialios kontrastinės medžiagos į veną.

Gydymas ir medikamentai

Eksudacinės makulos degeneracijos gydymo tikslas- sustabdyti ligos progresavimą.

Patariama vartoti maisto papildus su liuteinu, sveikai maitintis.

Gydoma vaistais, stabdančiais naujadarinių kraujagyslių susidarymą.  Tai kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai. Lietuvoje yra registruoti 2 tokie medikamentai: Bevacizumabas (Lucentis) ir Ranibizumabas (Avastinas). Gydoma leidžiant šiuos vaistus į akies obuolio vidų (stiklakūnį).

Laiku diagnozavus ir pradėjus gydyti eksudacinę amžinę makulos degeneraciją, gali būti sustabdomas matymo blogėjimo progresavimas bei, kai kuriais atvejais, pasiekiamas matymo pagerėjimas.

Parengė gyd. Regina Liutvinaitė

Patarimai silpnaregiams

Geriau matyti gali padėti ne tik įprasti optiniai prietaisai (akiniai, didinamieji stiklai), bet ir kitos paskirties elektroniniai įrenginiai, elektroninių knygų skaityklės bei fototechnika.

Fototechnika

Labiausiai tinka skaitmeniniai fotoaparatai, filmavimo kameros ir mobilieji įrenginiai su fotoaparatu (mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai), kuriuose įdiegta optinio priartinimo funkcija (angl. optical zoom). Atkreipkite dėmesį, kad skaitmeninio priartinimo (angl. digital zoom) funkcija naudotis neverta, nes vaizdas nepriartinamas, o tik koreguojamas. Optinio priartinimo funkcija galima pasinaudoti, jei reikia įžiūrėti paveikslėlius arba užrašus, prie kurių neįmanoma priartėti tiek, kad juos būtų galima perskaityti.

Prietaiso objektyvas nukreipiamas į reikiamą objektą, objekto vaizdas priartinamas naudojantis skaitmeninio priartinimo funkcija ir nufotografuojamas. Jeigu jį vis dar sunku įžiūrėti, galima „apkirpti“ nuotraukos kraštus naudojantis prietaise įdiegto nuotraukų redagavimo įrankių rinkinio arba nuotraukų redagavimo programos [crop] funkcija, tada centre esantis objektas tampa geriau matomas.

Elektroninių knygų skaityklės

Kitas elektroninis prietaisas, suteikiantis daugiau patogumo skaitant, yra elektroninių knygų skaityklės arba elektroninių knygų skaitymo programos, skirtos mobiliesiems įrenginiams (įprastiems kompiuteriams, planšetiniams kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams).

Planšetiniai kompiuteriai ir mobilieji telefonai, net įprasti kompiuteriai elektroninėms knygoms skaityti tinka, ypač tada, kai tekstas ar jo iliustracijos spalvotos, bet svarbiausias jų trūkumas yra šviečiantis ekranas: kad ir kokios aukštos kokybės jis būtų, šviesa vis tiek dirgina akis, ir jos greičiau pavargsta.

O skaityklių ekranams gaminti naudojama elektroninio rašalo [angl. EInk] technologija. Svarbiausias skaityklių trūkumas  – nespalvotas ekranas. Daugumos skaityklių ekranas savaime nešviečia. Skaityti jame rodomą tekstą yra tas pats,, kaip skaityti ant popieriaus arba plastiko atspausdintą tekstą. Skaitymas tokiame ekrane tikrai mažiau vargina akis.

Skaityklės ekrane rodomas tekstas yra aiškus ir ryškus, lengvai įskaitomas. Galima pasirinkti teksto dydį, šriftą, sukeisti fono ir teksto spalvas (pagal numatytuosius nustatymus fonas būna baltas, o tekstas – juodas).

Būtent todėl skaityklėmis rekomenduojama naudotis žmonėms, kurių regėjimas silpnas.

Skaityklėms tinkamų elektroninių knygų įvairiomis kalbomis (taip pat ir lietuviškai), tiek mokamų, tiek nemokamų, galima nesunkiai rasti internete.

Parengė Aušra Patalaitė

2012 m. gruodžio mėnesį “Akių gydytojų praktikoje” pradėjo veikti sausų akių klinika. Kartą per savaitę pusdienis  skiriamas pacientams su sausomis akimis, vokų kraštų uždegimais (blefaritais), Meibomo liaukų veiklos sutrikimu.

Disfunkcinis ašarų sindromas kamuoja įvairaus amžiaus žmones, ir ne tik dirbančius su kompiuteriais. Dažniausi skundai yra “smėlis akyse”, skausmas, akių nuovargis, paraudimas, neryškus matymas (pagerėja pamirksėjus), ašarojimas nuo vėjo, dulkių, ryškios šviesos (net prekybos centruose).

Sindromo priežastys skirstomos į dvi grupes: ašarų kiekio trūkumą ir per greitą ašarų plėvelės suirimą. Dažniausia ašarų plėvelės suirimo priežastis yra Meibomo liaukų veiklos sutrikimai.

Priežastis galima išsiaiškinti per pokalbį ir atliekant specialius testus. Po to  parenkamas individualus gydymas. Kadangi būklė yra lėtinė, ji gali periodiškai pagerėti arba pablogėti, o pacientas turi būti sekamas ir gydymas koreguojamas.

Verta žinoti, kad gydoma ne tik lašais, kuriuos išsirinkti pačiam pacientui gali būti sunku, bet ir vokų masažais, ašarų taškelių kamšteliais ir kitomis priemonėmis.

Klinikoje dirba gyd. Dina Juškienė, todėl prašome registruotis pas šią gydytoją arba paminėti, kad registruojatės į sausų akių kliniką.