Kūdikių ezotropija

Kūdikių ezotropija

Kas tai?

  • Kūdikių ezotropija (žvairos akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas išsivystęs iki 6 mėn. amžiaus kitais atžvilgiais sveikam kūdikiui su nedidele toliaregyste ir nesant akies judesių ribotumo.
  • Kūdikių ezotropijos priežastis iki galo nėra aiški, tačiau stebimas stiprus genetinis polinkis, jei giminėje buvo žvairuojančių.

Kas būdinga?

  • Žvairumo atsiradimo laikas dažniausiai tarp 2 ir 4 mėnesio.
  • Šio žvairumo kampas (kaip smarkiai akis nukrypsta) paprastai yra didelis.
  • Vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas.
  • Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau.
  • Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.

Kokia eiga?

  • Iki 2 mėn amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn amžiuje. Tokiam matymui formuotis būtinas normalus vienlaikis matymas abiem akimis. Žvairuojantys 3D vaizdo nemato.
  • Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) – akis ima matyti blogiau nei sveikoji.
  • Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Dėl šių priežasčių ankstyvas gydymas toks svarbus.

Ką daryti?

  • Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo.
  • Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę. Deja, normalus 3D matymas pasiekiamas retai.

Ko tikėtis?

  • Tik labai nedidelė vaikų su ezotropija dalis gimsta žvairi, todėl anksti pradėjus gydyti galima tikėtis geresnio subalansuoto matymo abiem akimis. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje.
  • Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. 20 proc. vaikučių, kurie nustoja žvairuoti pritaikius akinius po kiek laiko vėl sužvairuoja, tada reikalingas operacinis gydymas. Akinių nešiojimas gali sumažinti operacijos apimtį (vietoje 3 raumenų gali būti operuojami 2). Taip pat toliaregystės korekcija labai svarbi siekiant išlaikyti pasiektus operacija rezultatus.
  • Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis. Tikimybė jam atsirasti didėja jei: operacinis gydymas atidėliojamas, nekoreguojama toliaregystė, vaikas neturi susiformavusio stereo matymo ar jis susiformavęs silpnai. Pakartotinės chirurgijos reikia 1/3 vaikų, dažniausiai todėl, kad kiek vyresniame amžiuje pasireiškia aukščiau aprašyti ezotropiją lydintys žvairumo į viršų tipai.

Parengė gyd. Justina Ignatavičiūtė

2016 m. gegužės 29 d.

Akinių prizmės

Prizminiai akiniai naudojami, kai dvejinasi. Kartais skiriame prizminius akinius, kai tikimės, kad „sustūmus“ vaizdus, vystysis abiakis regėjimas. Taip pat prizmės padeda neprarasti abiakio regėjimo, jei po žvairumo operacijos lieka nedidelis žvairumo kampas.

Akinius su prizmėmis galima pagaminti taip:

  • Nestiprios prizmės gali būti ištekinamos akinių lęšiuose (integruotos).
  • Gali būti naudojamos Frenelio (Fresnel) prilipinamos prizmės.
  • Prizminis efektas gaunamas, decentruojant akinių lęšius (tik didelėms dioptrijoms).

Frenelio prizmė – tai plona (maždaug 1 mm storio) prilipinama prie akinių lęšių plėvelė iš polivinilchlorido. Mažų prizmių grupelės sudėtos taip, kad sukurtų didelės prizmės poveikį.

Frenelio prizmių pranašumai Frenelio prizmių trūkumai
  • Lengva, plona, lanksti.
  • Gali būti išpjaustyta įvairios formos.
  • Gali būti taikoma jau ant esamų akinių.
  • Greitas taikymas (nereikia ilgai laukti, kol pagamins specialius prizminius akinius).
  • Gali būti lengvai nuimama, nekeičiant akinių (kai nebereikia prizminės korekcijos, o esamos akinių lęšių dioptrijos dar tinkamos).
  • Prizmes galima pakeisti, nekeičiant akinių lęšių stiprumo.
  • Prizmę galima lipinti sektoriuose, pvz., tik artumui.
  • Galimos didelės dioptrijos
  • Mažina regos aštrumą (apie 1 eilutę kas 5Δ) ir blogina kontrastą
  • Kosmetiškai labiau pastebima
  • Sunkiau valyti (prižiūrėti) – daug mažų griovelių
  • Gali būti antrinis vaizdas ryškioje šviesoje dėl atspindžių, gali būti spalvinės aberacijos – balta šviesa skaidoma į vaivorykštę (kad atspindžių būtų mažiau, galima lęšius šiek tiek tonuoti)
  • Labiau iškraipo vaizdą, nei integruojamos į lęšį
  • Kartais atsiranda oro burbuliukų tarp prizmės ir akinių lęšių (juos lengva pašalinti).

Kaip Frenelio prizmes prilipinti prie akinių lęšių? Reikia apibrėžti ir apkirpti 1 mm mažesnę, nei akinių lęšis, panardinti į vandenį apkirptas Frenelio prizmes, o akinių lęšį nuvalyti su spirituotomis servetėlėmis; prilipinti Freznelio prizmes ant akinių lęšių nuo centro link krašto išspaudžiant orą; palaikyti prispaudus kelias minutes, kad tvirtai priliptų.

Integruotos prizmės – tai prizmės ištekinamos akinių lęšiuose.

Integruotų prizmių pranašumai Integruotų prizmių trūkumai
  • Geresnis regos aštrumas.
  • Mažiau iškraipo vaizdą nei Frenelio prizmės.
  • Lengviau prižiūrėti.
  • Gražiau atrodo (jei prizmė silpna, iš pažiūros nesiskiria nuo „paprastų“ akinių)
  • Akinių lęšiai sunkesni.
  • Didelės prizmės atrodo negražiai, akinių lęšiai atrodo stori (pagrindas yra daug storesnis nei viršūnė).
  • Neįmanoma pagaminti didelių prizminių dioptrijų.

Regėjimo ryškumas su prizmėmis gali būti prastesnis, prie jų reikia įprasti, tačiau prizmės padeda „suvesti” susidvejinusius vaizdus į vieną. Nusiėmus akinius, deja, dvejinasi.

Parengė gyd. Dovilė Pranytė

Astigmatizmas

Tai dažnas regėjimo sutrikimas, kuriam būdingas neryškus regėjimas tiek iš arti, tiek iš tolo. Nekoreguotas atsigmatizmas gali sukelti akių diskomfortą, nuovargį ar net galvos skausmą.

Astigmatizmas dažniausiai diagnozuojamas kartu su trumparegyste arba toliaregyste.

Astigmatizmas atsiranda dėl įgimtos netaisyklingos ragenos arba lęšiuko formos, tačiau gali atsirasti ir po akių traumų bei operacijų, kai pakinta akies paviršiaus lygumas. Dėl to šviesos spinduliai lūžta netaisyklingai ir susikerta netipinėje akies vietoje.

astigmatizmas

 

Kaip galima koreguoti astigmatizmą?

  • akiniais (cilindriniais lęšiais). Tai pirmo pasirinkimo korekcijos metodas
  • minkštaisiais ir kietaisiais kontaktiniais lęšiais
  • ortokeratologija (lęšiais, kurie palaipsniui keičia ragenos gaubtumą)
  • chirurginiu būdu implantuojant torinį dirbtinį lęšiuką arba lazeriu pakeičiant ragenos formą

Kaip priprasti prie astigmatizmą koreguojančių akinių?

Cilindriniai akinių lęšiai keičia gylio suvokimą, tiesios linijos gali atrodyti gaubtos. Toks vaizdo iškraipymas sumažėja kelias dienas panešiojus akinius, kai akys išmoksta dirbti su naujais akiniais ir smegenys „pripranta” prie naujo vaizdo. Kuo vyresniam žmogui skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie tokių akinių priprantama.

Vaikų astigmatizmas

Vaikams augant astigmatizmas gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Jeigu gydytojas paskiria astigmatizmą koreguojančius akinius, juos reikia nešioti nuolat tam, kad tinkamai formuotųsi vaiko regėjimas. Be to, cilindriniai akiniai yra vienas iš ambliopijos profilaktikos būdų. Svarbu suprasti, kad akiniai astigmatizmo nepašalina, o tik koreguoja matymo sutrikimą, nes akiniai nekeičia ragenos formos.

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Potrauminė pasikartojanti ragenos erozija

Tai pasikartojantis žaizdelių atsiradimas ragenoje po buvusios traumos (pvz.: ragenos pažeidimo augalo šaka, įbrėžimo nagu, svetimkūnio patekimo, kontaktinių lęšių nešiojimo ir kt.).

Ragena – tai daugiasluoksnė skaidri išorinio akies dangalo dalis. Kai pažeidžiamas paviršinis epitelinių ląstelių sluoksnis, žaizda sugyja greitai. Tačiau pažeidimui esant giliau, suardomos tvirtos jungtys tarp ląstelių ir ragenoje atsiranda žaizdelės, sukeliančios pasikartojančius ligos simptomus. Svarbu žinoti, kad tvirtoms jungtims tarp ląstelių atsistatyti prireikia 8-12 savaičių, o gyjant ragenoje gali likti randeliai.

Skundai:

  • Ūmus skausmas
  • Pablogėjęs matymas
  • Ašarojimas
  • Šviesos baimė
  • Svetimkūnio jausmas
  • Paraudimas

Priepuoliai vargina ryte atsimerkus arba miegant 2-4 val. nakties (greitų akių judesių metu), nes esant nepakankamai drėgnam akies paviršiui vokai tarsi „nuplėšia“ dar nepilnai sugijusias ragenos ląsteles. Tai nulemia naujų žaizdelių atsiradimą. Priepuoliai kartojasi.

Į gydytoją reikia kreiptis atsiradus bent vienam iš paminėtų simptomų.

Gydymas (skiria TIK gydytojas!)

Konservatyvus:

  • Antibiotikų lašai, tepalai
  • Drėkinantys lašai, geliai, tepalai
  • Steroidų lašai
  • Hiperosmotiniai preparatai (hipertoninis NaCl 5% tepalas, lašai)
  • Gydomieji kontaktiniai lęšiai

Chirurginis:

  • Taikomas tuomet, kai neefektyvus konservatyvus gydymas
  • Tikslas – pašalinti pažeistas ragenos ląsteles ir taip leisti susiformuoti naujoms
  • Gydymas galimas ir lazeriu

Paruošė gyd. Inesa Skvarciany

Presbiopija ir kontaktiniai lęšiai

Multifokiniai kontaktiniai lęšiai (KL) skirti su amžiumi susijusios akių būklės, vadinamospresbiopijaarba amžine toliaregyste, korekcijai.

Presbiopija nulemia ryškų akomodacijos (akomodacija – akies prisitaikymas aiškiai matyti iš įvairaus atstumo) sumažėjimą, dėl to tampa sunku sufokusuoti žvilgsnį žiūrint į arti esančius objektus. Tai yra natūralių organizmo pokyčių dalis, pasireiškianti sulaukus 40 m. amžiaus. Pagrindinis jos požymis – atsiradęs poreikis atitraukti skaitomą tekstą toliau nuo akių, kad ryškiau matytųsi. Žmonėms, kurie gerai mato į tolį, reikia skaitymo akinių, o tiems, kurie dėvi tolumo akinius, reikia skirtingo stiprumo akinių toliui, kompiuteriui ir artumui.

Kontaktinius lęšius nešiojantiems presbiopams galima parinkti multifokinius KL. Multifokiniai KL būna dviejų rūšių: bifokiniai (dviejų židinių) ir multifokiniai (daugiau nei dviejų židinių). Pagal medžiagą, iš kurios pagaminti, taip pat skirstomi į du tipus: minkštus ir kietus dujoms pralaidžius. Nešiojimo režimas, kaip ir visų KL, gali būti įvairus: t.y. jie gali būti vienadieniai arba prailginto nešiojimo.

11

Bifokiniuose KL, panašiai kaip bifokiniuose akinių stikluose, yra dvi skirtingos laužiamosios galios zonos, atskirtos aiškia riba. Iš išorės toje vietoje matoma neryški linija, pagal kurią gydytojas gali vertinti lęšio padėtį ant akies paviršiaus. Viršutinė lęšio dalis skirta žiūrėjimui į tolį, apatinė – artumui. Bifokaliniai KL gaminami iš kietos dujoms pralaidžios medžiagos.

Multifokiniuose lęšiuose zonos, skirtos matymui iš arti ir toli pakaitomis išdėstytos visame jo plote ir palaipsniui pereina viena į kitą. Akys turi išmokti pasirinkti tinkamą KL tašką, pro kuri žiūrėti priklausomai nuo to kaip toli yra objektas, į kurį žiūrima. Akių padėties tam keisti nereikia. Dažniausiai lęšyje būna 3 rūšių zonos: skirta žiūrėjimui į tolį, vidutiniam atstumui (pvz. kompiuterio ekranui) bei darbui iš arti (skaitymui). Dėl sudėtingesnio multifokalinių KLveikimo principo akims gali būti sunkiau prie jų prisitaikyti.

Šie KL būna tiek minkšti, tiek kieti. Jie būna dviejų modelių: koncentrinių žiedų ir asferiniai.

11

Koncentrinių žiedų modelis. Centrinėje lęšio dalyje yra vienos laužiamosios galios zona, apsupta vieno ar daugiau skirtingos laužiamosios galios žiedų. Jei šių žiedų daugiau nei vienas, jie išdėstomi pakaitomis vienas po kito tolimam – artimam matymui.  Pvz.  centre esanti  apvali optinė zona skirta žiūrėti iš arti, apsupta didesnės žiedo pavidalo zonos žiūrėjimui į tolį. Jei reikia, tarp jų įterpiama zona, pritaikyta tarpiniam atstumui (pvz. darbui kompiuteriu). Dažniausiai vyzdžio plote būna bent du tokie žiedai, tačiau tai priklauso ir nuo vyzdžio pločio, kintančio priklausomai nuo apšvietimo. Kietuose KL centre dažniausiai būna toliui skirta zona, minkštuose bifokiniuose – artumui. Zonų išdėstymas priklauso ir nuo vyzdžio dydžio: jei jis platus pasirenkamas lęšis su centrine artumo zona ir atvirkščiai.

11

Asferinių lęšių veikimas panašus į progresinių akinių, kai skirtingos laužiamosios galios zonos palaipsniui pereina viena į kitą (nuo skirtos toliui ir artumui) lęšio paviršiuje. Šiuo atveju vienu metu lyg ir tenka žiūrėti per skirtingas optines zonas, todėl Jūsų akys taip pat turi išmokti pasirinkti tinkamą KL tašką kiekvienam objektui, į kurį žiūrite.

Jūsų akys turės prisitaikyti ir išmokti teisingai žiūrėti pro naujus KL; kai kuriems žmonėms to padaryti nepavyksta. Kol akis „mokosi“, Jus gali varginti šviesos atspindžiai, šešėliai, matymas lyg „pro rūką“.  Svarbu suprasti, jog su multifokiniais KL Jūsų regėjimas gali nebūti toks ryškus kaip su akiniais, tačiau tai yra kompromisas nenorintiems nešioti akinių.

Gydytojas gali pakoreguoti matymo su kontaktiniais lęšiais ryškumą toliui ir artumui pakartotinio vizito metu.

Paruošė gyd. Dovilė Norvydaitė

Atgal

Ūminis uždaro kampo glaukomos priepuolis

Akies priekinės kameros kampas – tai kampas tarp ragenos ir rainelės, iš kur specialiu kanalu nuteka akies skystis. Esant uždaram arba siauram kampui, susidaro kliūtis skysčiui nutekėti, tad gali išsivystyti uždaro kampo glaukomos priepuolis.
Priekinės kameros kampą (kanalą) galima palyginti su kriaukle: jei ji neužsikimšusi – vanduo lengvai pasišalina per vamzdžius, tačiau jei vamzdyje susidarė kliūtis – sutrinka vandens nutekėjimas, jis pradeda kauptis kriauklėje. Priepuolio metu analogiškai sutrinka akies skysčio nutekėjimas, todėl akies skystis pradeda kauptis ir greitai didėja akispūdis. Jis gali pakilti iki 50-70 mm Hg (normalus akispūdis yra iki 21 mm Hg).

Išsivysčius uždaro kampo glaukomos priepuoliui, simptomai dažniausiai atsiranda staiga (ūmiai). Simptomai:

  • Staigus akies skausmas, taip pat skauda liečiant akį, akis „sukietėjusi“
  • Staiga stipriai pablogėja matymas, matoma lyg „pro rūką“, vaizdas būna išplaukęs (nes padrumstėja ragena)
  • Akis parausta, paryškėja akies kraujagyslės, taip pat gali patinti vokai
  • Atsiranda ašarojimas,  šviesos baimė, žiūrint į šviesos šaltinį atsirandą spalvotų „ratilų“, vaivorykštės atspindžių
  • Vyzdys nereaguoja į šviesą, tampa nejudrus, įgyja drumstą melsvą atspalvį;
  • Dažniausiai akies skausmas išplinta į galvos skausmą. Dažniausiai skauda pažeistos akies pusės galvos sritį (kaktos, smilkinio, akiduobės sienelę)
  • Atsiranda regos nervo pokyčių
  • Kartu gali lydėti pykinimas, vėmimas, skaudėti širdies ar pilvo plote, apimti silpnumas.

Simptomai dažniausiai stiprėja, kol nepradedamas skubus gydymas. Tad jei pajutote šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į akių ligų gydytoją.
Negydant ūmus glaukomos priepuolis gresia apakimu.

Paruošė gyd. rez. Marina Charko

Įgimta kanalo obstrukcija

 

Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau – kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 m.a.

Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke arčiau nosies) patenka į kanalėlius, ašarų maišelį.

Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio toliau kauliniu kanalu keliauja į nosies ertmę.

Ašarų nutekėjimo sistema jau trečią nėštumo mėn. pamažu virsta kanalėliu (nosinis ašarų kanalas), kuris atsidaro prieš pat gimimą.

Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį.

Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos- pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis. Akies obuolys būna be uždegiminių požymių – akis rami.

Nudažius ašarą fluoresceino dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. Normoje dažo nelieka per5 min.

Savaime kanalas atsidaro pirmaisiais gyvenimo mėnesiais:

50 %- per pirmus 3 mėn.

80 % – per pirmus 6 mėn.

95% – per pirmuosius metus.

Per antrus gyvenimo metus dar 60-79% vaikų nuo likusių su uždaru kanalu pasveiksta savaime.

Pažymėtina, kad savaime kanalas gali atsidaryti ir vėliau, bet kuriame amžiuje.

Kol akis ašaroja, reikia vykdyti gydytojo nurodymus.

Svarbu drėgnai valyti vokus ir blakstienas, pašalinti traiškanas.

Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Masažas ne tik neleis kauptis išskyroms, bet ir padės sutrūkti membranai dėl padidėjusio hidrostatinio slėgio kanale.

Reiktų sutepti vokų odą riebiu tepalu (vazelino-parafino), saugant nuo maceracijų, ypač šaltuoju metų laiku.

Antibiotikai vietiškai (lašai ar tepalas) naudotini tik gydytojui paskyrus.

Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Zondavimo laikas – labai įvairus, atsižvelgiant į vaiko būklę, tėvų pageidavimus ir gydytojo kompetenciją.

Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus.

Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėn. amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti, t.y. pagytų savaime, be zondavimo.

Parengė gyd. Loreta Šveikauskienė

Atgal