Optinis neuritas – tai regos nervo, jungiančio akies tinklainę su galvos smegenimis, uždegimas.

Iliustracija iš: American Academy of Ophthalmology. 2022. Optic Nerve. <https://www.aao.org/eye-health/anatomy/optic-nerve-3>

Sergant optiniu neuritu, imuninė sistema pažeidžia regos nerve esantį mieliną – medžiagą, apsaugančią nervinių ląstelių ataugas bei greitinančią nervinio signalo sklidimą. Dėl to regos nervas patinsta ir nebegali tinkamai perduoti informacijos galvos smegenims, kuriose suvokiamas regimas vaizdas. Iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl imuninės sistemos taikiniu tampa būtent regos nervas. Vis dėlto pastebėta, kad optinio neurito išsivystymą gali nulemti kai kurios kitos paciento ligos:

• Demielinizuojančios nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė). Tai grupė autoimuninių ligų, pažeidžiančių mielino dangalą galvos ir nugaros smegenyse. Neretai optinis neuritas būna pirmasis išsėtinės sklerozės požymis.
• Kitos autoimuninės ligos: vilkligė, sarkoidozė, Behčeto liga.
• Infekcijos: virusinės (tymai, kiaulytė, vėjaraupiai ir kt.) arba bakterinės (Laimo liga, kačių įdrėskimo liga, sifilis, tuberkuliozė ir kt.)

Optinis neuritas dažniausiai diagnozuojamas 18 – 45 m. amžiaus asmenims. Nors įprastai ši liga pažeidžia vieną akį, retais atvejais gali pasireikšti ir abiejose akyse tuo pačiu metu. Pacientai gali jausti šiuos simptomus:

• Akies ar akiduobės skausmas, intensyvėjantis judinant akies obuolį.
• Neryškus matymas. Regėjimas palaipsniui blogėja keletą valandų ar dienų.
• Sutrikęs spalvų jutimas – spalvos atrodo neryškios, lyg išblukusios.
• Regėjimo lauko (akipločio) defektai – „dėmės” matomo vaizdo centre arba susiaurėjimas iš šonų.
• Šviesos blyksniai, „žaibavimas” regėjimo lauke.

Pajutus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Konsultacijos metu įvertinamas regėjimo aštrumas, spalvų jutimas, vyzdžių reakcija į šviesą. Taip pat išplėtus vyzdžius apžiūrimas akių dugnas, ypatingą dėmesį atkreipiant į regos nervą. Siekiant detaliau įvertinti regos nervo būklę, gydytojas gali nuspręsti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip regos nervo ir tinklainės optinė koherentinė tomografija bei akipločio tyrimas. Pirmą kartą diagnozavus optinį neuritą taip pat yra rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija bei papildomi tyrimai, kurie gali padėti išsiaiškinti ligos priežastį: magnetinis galvos smegenų rezonansas, įvairių infekcijų bei autoimuninių ligų žymenų paieška kraujyje.

Netaikant gydymo, regėjimo atsistatymas trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Gijimą gali pagreitinti kortikosteroidai – uždegimą slopinantys vaistai. Iš pradžių kortikosteroidai skiriami ligoninėje intraveniškai, vėliau – tabletėmis. Jei optinį neuritą nulėmė išsėtinė sklerozė ar kita autoimuninė liga, jo epizodai gali kartotis, o regėjimas tarp epizodų likti pablogėjęs. Siekiant išvengti epizodų pasikartojimo, svarbus tinkamas sisteminės ligos gydymas.

Gyd. Viktorija Gurskytė

KAS YRA PIGMENTINIS RETINITAS?
Pigmentinis retinitas (Retinitis pigmentosa) – grupė paveldimų degeneracinių tinklainės ligų, kurios pakenkia akies tinklainę.
Paveldimomis tinklainės ligomis pasaulyje serga daugiau nei milijonas žmonių. Nustatyta, kad vienos ar kitos paveldimos tinklainės ligos formos pasireiškimą lemia apie 190 genų.

KOKIE SIMPTOMAI?
• Vištakumas (žmogaus akys neprisitaiko prie tamsos ir sunkiai joje mato, pvz., tamsoje atsitrenkia į daiktus; negali skaityti prietemoje ir kt.).
• Akipločio susiaurėjimas (pvz., kliūna už laiptų; šaligatvio kraštų, atsitrenkia į žmones, stalus, kėdes; valgydamas išlieja valgį; sunkiai suranda daiktus, kurie nukrito; nemato žmogaus rankos, kai jis mojuoja; negali žvilgsniu rasti kito kalbančio žmogaus ir kt.).
• Susilpnėjęs kontrastinis ir spalvinis matymas.
• Regos aštrumo sumažėjimas.
Dažniausiai klinikiniai simptomai prasideda paauglystėje.

KOKIOS SERGAMUMO PASEKMĖS?
Pigmentinis retinitas – lėtinė, progresuojanti ir dešimtmečiais besitęsianti liga. Blogindama regėjimą ji veikia ir sergančiojo psichiką, taip pat sudaro sunkumų jo asmeniniam gyvenimui.
Ligos eigoje, siaurėjant akipločiui regėjimas ilgą laiką gali išlikti nepakitęs, nebent atsirastų komplikacijų (pvz., katarakta).
Pigmentinis retinitas gali būti tik akis apimantis sutrikimas, arba sindromo sudedamoji dalis. Dažniausias iš jų – Ašerio sindromas (Usher). Išskiriami trys ligos tipai, kuriuose pasireiškia kintantys klausos, pusiausvyros sutrikimai, taip pat visiems sergantiems pacientams pasireiškia laipsniškas apakimas dėl pigmentinio retinito.

DIAGNOSTIKA
• Akių dugno apžiūra (stebimos pigmento sankaupos, regos nervo disko blyškumas, susiaurėjusios tinklainės kraujagyslės).
• Akipločio tyrimas (sumažėjęs regėjimo laukas).
• Spalvinio matymo tyrimas.
• Tamsinės adaptacijos tyrimas.
• Elektrofiziologiniai tyrimai.
• Genetinis ištyrimas.

GYDYMAS
Šiuo metu efektyvaus gydymo šiai ligai nėra, tačiau pasaulyje ypač sparčiai vystomi tyrimai su genų terapija.
Sergant pigmentiniu retinu skiriami papildai su Liuteinu, vit. A ir E. Tačiau šios gydymo priemonės nestabdo ligos progresavimo, neišgydo ligos, tai yra papildomos medžiagos, kurios naudingos tinklainėje esančioms šviesai jautrioms ląstelėms. Šiuo metu didelės gydymo perspektyvos nukreiptos į genų terapiją, tačiau reikalinga ieškoti ir alternatyvių gydymo būdų pacientams su labai progresavusia liga.
Labai pažengusio pigmentinio retinito atveju yra galimybė tinklainės implanto operaciją (atliekama keliose pasaulio klinikose). Šio implanto pagrindinė funkcija – elektriniais impulsais stimuliuoti tinklainės jautrias šviesai ląsteles ir sukurti vaizdą. Šis chirurginis gydymo būdas neišgydo ligos, tačiau žmogui padeda orientuotis ir prisitaikyti aplinkoje.
Sergant pigmentiniu retinitu dažniau pasitaiko tokios komplikacijos kaip katarakta (gydymas operacinis) ir geltonosios dėmės paburkimas (gydymas vaistais), todėl tikslingas pacientų reguliarus sekimas ir savalaikis komplikacijų gydymas.

REKOMENDACIJOS
Nustačius silpnaregystę, ji sekama, skiriamos specialios regėjimo priemonės, socialinė tarnybų priežiūra.
Pacientams rekomenduojama lankytis pas gydytoją oftalmologą kas 1 – 2 metus.

Parengė gyd. Dalia Balandytė

Atgal

http://www.eyecarespecialists.net/glaucoma.html

Akies priekinės kameros kampas – tai kampas tarp ragenos ir rainelės, iš kur specialiu kanalu nuteka akies skystis. Esant uždaram arba siauram kampui, susidaro kliūtis skysčiui nutekėti, tad gali išsivystyti uždaro kampo glaukomos priepuolis.
Priekinės kameros kampą (kanalą) galima palyginti su kriaukle: jei ji neužsikimšusi – vanduo lengvai pasišalina per vamzdžius, tačiau jei vamzdyje susidarė kliūtis – sutrinka vandens nutekėjimas, jis pradeda kauptis kriauklėje. Priepuolio metu analogiškai sutrinka akies skysčio nutekėjimas, todėl akies skystis pradeda kauptis ir greitai didėja akispūdis. Jis gali pakilti iki 50-70 mm Hg (normalus akispūdis yra iki 21 mm Hg).

Išsivysčius uždaro kampo glaukomos priepuoliui, simptomai dažniausiai atsiranda staiga (ūmiai). Simptomai:

• Staigus akies skausmas, taip pat skauda liečiant akį, akis „sukietėjusi“
• Staiga stipriai pablogėja matymas, matoma lyg „pro rūką“, vaizdas būna išplaukęs (nes padrumstėja ragena)
• Akis parausta, paryškėja akies kraujagyslės, taip pat gali patinti vokai
• Atsiranda ašarojimas,  šviesos baimė, žiūrint į šviesos šaltinį atsirandą spalvotų „ratilų“, vaivorykštės atspindžių
• Vyzdys nereaguoja į šviesą, tampa nejudrus, įgyja drumstą melsvą atspalvį;
• Dažniausiai akies skausmas išplinta į galvos skausmą. Dažniausiai skauda pažeistos akies pusės galvos sritį (kaktos, smilkinio, akiduobės sienelę)
• Atsiranda regos nervo pokyčių
• Kartu gali lydėti pykinimas, vėmimas, skaudėti širdies ar pilvo plote, apimti silpnumas.

Simptomai dažniausiai stiprėja, kol nepradedamas skubus gydymas. Tad jei pajutote šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į akių ligų gydytoją.
Negydant ūmus glaukomos priepuolis gresia apakimu.

Paruošė gyd. rez. Marina Charko

Adenovirusinis konjunktyvitas – dažniausiai pasitaikanti virusinė akių liga

Infekcija perduodama tiesioginio bei netiesioginio kontakto metu (per rankas, rankšluosčius, baseino vandenį), todėl rekomenduojama sergantį žmogų izoliuoti nuo kolektyvo, naudoti individualias higienos priemones. Inkubacinis periodas trunka 5-12 dienų, susirgęs žmogus užkrečiamas ~12 dienų.

Ligos eiga gali būti skirtinga: nuo švelnios iki sunkios uždegiminės reakcijos.

Adenovirusinė infekcija gali pasireikšti kaip:

1)    Faringokonjunktyvinė karštinė (sukelia I — VII adenovirusų serologiniai tipai). Dažniau serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą. Procesas gali užsitęsti ir trukti iki 1,5 mėnesio. Inkubacinis periodas — 5-7 dienos. Klinika: staiga pakyla kūno temperatūra, atsiranda faringitas ir kaklo limfadenitas. Konjunktyvitas atsiranda iš pradžių vienoje akyje,  po 2—3 dienų ir antroie. Paburksta vokai, būna ryški junginių hiperemija (ypač apatinio skliauto junginėje). Gali būti tokios šio konjunktyvito formos:

a) Katarinė — ja žmonės serga dažniausiai. Tai lengva forma, išs­kyrų (dažniausiai gleivių) nedaug. Vokai truputį paburkę,  junginė paraudusi. Visiškai ligonis pasveiksta per 10—15 dienų.

b) Plėvinė — pasitaiko retai. Plėvės ( membranos, pseudomembranos) dažniausiai plonos, jas lengva nuvalyti nuo junginės. Junginė, nuėmus plėves, dažniausiai nekraujuoja ir šiek tiek paburkusi.

c) Folikulinė — kremzlės ir skliautų junginėje atsiranda smulkių folikulų. Junginė paraudusi, folikulai užgyja nepalikdami randų.

Komplikacijos — paviršutinis taškinis keratitas — būna retai (~30%).

2)    Epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas ( sukelia VIII adenovirusų serologinis tipas). Serga dažniausiai suaugę žmonės. Liga ypač užkrečiama. Šis konjunktyvitas sukelia epidemijas, kurios pastaraisiais metais būna vis dažniau. Ligos pradžia  staigi. Paburksta vokai. Junginė paraudusi, paburkusi, joje atsiranda daug smulkių folikulų, gali atsirasti smulkios kraujosruvos. Formuojasi junginės membranos, sunkiais atvejais formuojasi junginių sąaugos. Sekretas gleivėtas, negausus.  Periferiniai limfmazgiai dažnai padidėję, skausmingi. ~80% ligonių pradeda bijoti šviesos, skundžiasi svetimkūnio akyse jausmu. Šie simptomai rodo, kad yra pažeista ragena, kurioje matyti daug smulkių paviršinių infiltratų (pav.). Jei infiltratai gausūs ir lokalizuojasi ragenos centre, regos aštrumas būna sumažėjęs. Procesas trunka iki 2 mėnesių. Dažniausiai infiltratai rezor­buojasi, regos aštrumas pagerėja, tačiau susiformavę subepiteliniai infiltratai gali išlikti keletą mėnesių ar net metų.
Adenovirusinio konjunktyvito gydymas yra tik simptominis – naudojamos dirbtinės ašaros, be konservantų, šalti kompresai, kraujagysles sutraukiantys  bei antihistamininiai vaistai (šių preparatų skyrimas diskutuotinas). Kartais, esant junginių membranoms ir pseudomembranoms bei subepiteliniams infiltratams, skiriami steroidų lašai. Jų reikėtų vengti, nes jie, nors ir palengvina simptomus, bet prailgina ligos trukmę.

Ypatingai svarbi asmens higiena!

Paruošė gyd. Rasa Šiuipytė

Amsler’io tinklelis

MITYBA, SVEIKA GYVENSENA IR AKYS

            Tinkama mityba, praturtinta vertingomis maisto medžiagomis, mikroelementais ir vitaminais, gali sustiprinti regėjimą, apsaugoti akis nuo kai kurių ligų atsiradimo bei sulėtinti jų progresavimą

ANTIOKSIDANTAI IR CINKAS

Įprastos medžiagų apykaitos metu organizme nuolatos susidaro laisvieji radikalai, kurie dėl organizmo antioksidacinės sistemos yra nukenksminami. Laisvųjų radikalų susidarymą skatina neigiamas išorinės aplinkos poveikis: UV spinduliai, aplinkos tarša, rūkymas, alkoholio vartojimas. Nusilpus antioksidacinei sistemai, organizmas nepajėgia neutralizuoti aktyvių deguonies formų, vystosi oksidacinis stresas. Laisvieji radikalai nuolat bando gauti trūkstamą elektroną ir pažeidžia sveikas ląsteles bei įtakoja ištisą grandinę cheminių reakcijų.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad nuolat veikiant oksidaciniam stresui, progresuoja katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas). Kita dažna vyresnio amžiaus liga yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Jos progresavimui įtakos turi vitamino C, E, zeaksantino bei cinko stoka. Įrodyta, kad antioksidantų kartu su cinku papildomas vartojimas 25% gali apsaugoti nuo AGDD progresavimo, toli pažengusios ligos stadijos išsivystymo, kataraktos progresavimo.

Antioksidantai yra natūralios cheminės medžiagos, apsaugančios nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Vienas iš pagrindinių natūralių organizmo antioksidantų yra superoksido dismutazė, kurios svarbūs komponentai yra cinkas ir varis.

Žinoma daugybė cheminių junginių, kurie veikia kaip antioksidantai, pvz., vitaminas A, C, E; mikroelementai selenas, cinkas ir varis; karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Tyrimų duomenys rodo, kad apsauginis liuteino poveikis pasireiškia, kai jo suvartojama 6 mg per dieną.

Vitaminų galima rasti įvairiose daržovėse bei vaisiuose: kiviuose, greipfrutuose, apelsinuose, goji uogose, briuselio kopūstuose, riešutuose. Karotinoidų gausiau geltonosiose paprikose, manguose, špinatuose, brokoliuose, mėlynėse, kukurūzuose, salotose, mandarinuose. Antioksidantų gausu ir žalioje arbatoje bei alyvuogių aliejuje.

OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS

Mūsų organizmas nesugeba šių rūgščių pagaminti, todėl jų būtinai turime gauti su maistu ar  papildais.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojant omega-3, tinklainė yra apsaugoma nuo pažengusios AGDD stadijos išsivystymo, pagerėja tinklainės kraujotaka.

Omega-3 riebalų rūgštis galima gauti vartojant augalinius aliejus (sėmenų, saulėgrąžų, rapsų, sojos), moliūgų sėklas, graikiškus riešutus, žuvį (laisvai gyvenančias lašišas, skumbres, sardines, silkes) ar žuvų taukus.

SVEIKA GYVENSENA

Rūkymas. Itin svarbu mesti rūkyti,  ypač tiems, kurių šeimoje yra sergančių AGDD.

Viršsvorio kontrolė. Liuteinas, zeaksantinas organizme yra kaupiami riebaluose, tad jei žmogus turi viršsvorio, šios medžiagos nepasiekia tinklainės, nes yra sulaikomos riebaluose.

Subalansuota mityba gali padėti išspręsti viršsvorio problemas, išvengti cukraligės ir jos sąlygotų akių tinklainės pakenkimų.

Cholesterolio koncentracijos kraujyje kontrolė. Padidėjus cholesterolio koncentracijai kraujyje, jis kaupiasi tinklainės kraujagyslių sienelėse ir sutrikdo jų funkciją. Dėl cholestrolio pertekliaus akių vokų audiniuose gali atsirasti gelsvų židinukų, kurie vadinami  ksantelazmomis.

Saulės akiniai. Ilgalaikis ultravioletinių spindulių (UV) poveikis skatina kataraktos ir AGDD vystymąsi. Manoma, kad UV turi įtakos junginės tauklių ir sparninės plėvės atsiradimui. Saulės akinių  nešiojimas itin svarbus po kataraktos operacijų, nes pakeitus lęšiuką dirbtiniu, jis nebegali sugerti UV spindulių.

Paruošė gyd. Neringa Jurkutė

Amžinė sausoji geltonosios dėmės degeneracija

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – dažniausia vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių negrįžtamai pablogėjusio regėjimo priežastis. Šios ligos metu yra pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė, kuri yra atsakinga už centrinį matymą. Beveik visada yra pažeidžiamos abi akys, tačiau pakenkimas abiejose akyse gali būti skirtingas.

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau įtakos jai turi keli rizikos veiksniai:

–       amžius

–       paveldėjimas

–       rūkymas

–       padidėjęs kraujospūdis

–       neteisinga mityba

–       nutukimas

–       saulės spinduliai

Skiriami du akies geltonosios dėmės degeneracijos tipai: „sausoji“  ir „šlapioji“. Sausoji degeneracijos forma pasitaiko daug dažniau, sudaro apie 90% šios ligos atvejų. Esant sausai degeneracijai ligos pradžioje ilgą laiką jokių simptomų nejaučiama. Iš pradžių geltonojoje dėmėje atsiranda drūzų (šviesiai gelsvų židinėlių tinklainėje), yra pažeidžiamas tinklainės pigmentinis epitelis, vyksta jo persiskirstymas. Vėlesnėje ligos stadijoje tinklainės pigmentinio epitelio ląstelės atrofuojasi, gali atsirasti geografinių atrofinių plotų. Tuomet palaipsniui blogėja centrinis matymas, pasidaro sunku skaityti, atskirti žmonių veidus.  Jei nepadeda akiniai, galima naudoti didinančias priemones, pvz., lupas. Svarbu, kad periferinis matymas išlieka, o tai reiškia, kad visiškai nuo šitos ligos neapankama.

Specifinio gydymo, sergant sausąja degeneracijos forma, dar nėra. Ligos progresavimą gali pristabdyti antioksidantai: žalialapės daržovės; taip pat maisto papildai, turintys vitamino A, vitamino E, cinko ir liuteno, polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių. Rekomenduojama nešioti saulės akinius, kurie apsaugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių.

Žmonės, sergantys sausąja amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma, turi būti reguliariai stebimi. Pastebėjus regėjimo sutrikimus svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Ligos progresavimo sekimui namuose naudojamas Amsler’io tinklelis.

Paruošė gyd. Edvardas Kovaliūnas

Optinė koherentinė tomografija (OKT) yra lazerinis tyrimo metodas, kuriuo ištiriama akies vidinė struktūra. Tyrimas neinvazinis, t.y. akis neliečiama. Tiriant įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, tinklainės sluoksniai ir jų storis. Tai ypač svarbu diagnozuojant ir sekant glaukomą, tinklainės ligas. Šiuo metodu taip pat galima ištirti ir priekinį akies segmentą, t.y. rageną ir rainelę.

Optinis koherentinis tomografas RS – 3000

Japonų gamintojo „Nidek“ optinis koherentinis tomografas RS-3000 yra modernus prietaisas, kuriame suderinta OKT ir skenuojantis lazerinis oftalmoskopas. Skenuojantis lazerinis oftalmoskopas leidžia  aiškiai matyti akių dugno vaizdą, t.y. gydytojai tiksliai mato, kuri vieta skenuojama.

RS – 3000 privalumai :

–        tai spektrinio domeno aparatas, kuriuo tiriant atliekama 53 000 pjūvių  per minutę.

–        skiriamoji geba yra  4 mikrometrai,

–        aparatas turi automatinio sekimo (angl.,,auto-tracking“) funkciją, t.y.,  kartojant tyrimą, skenuojama  ta pati tinklainės vieta, todėl galima tiksliai įvertinti, kas pasikeitė.

Kam rekomenduojama atlikti OKT

Tiriant akių dugną, matomas tinklainės paviršius, o OKT galima pamatyti visus tinklainės sluoksnius. Pavyzdžiui, tinklainės nervinių skaidulų, ganglinių ląstelių ir vidinio tinklinio sluoksnių storis būna plonesnis sergant glaukoma, todėl tyrimas  padeda anksčiau diagnozuoti šią ligą.

Taigi, OKT rekomenduojamas:

–        žmonėms, kuriems įtariama glaukoma ir sergantiems glaukoma  (1-2 kartus per metus),

–        pacientams, sergantiems kitomis regos nervo ligomis,

–        sergantiems centrinės tinklainės ligomis (amžine geltonosios dėmės degeneracija, diabetine tinklainės degeneracija, paveldimomis distrofijomis, tinklainės ir gyslainės uždegimais, epiretinine membrana  ir pan.)

–        žmonėms, kuriems neaiški regėjimo sutrikimo priežastis,

–        įvertinant ragenos ir rainelės būklę.

Kaip tyrimas atliekamas

Prieš tyrimą įlašinama vyzdžius plečiančių lašų, todėl kelias valandas po to negalima vairuoti bei neryškiai matosi iš arti (sunku arba neįmanoma skaityti).  Kartais tyrimą galima atlikti ir siaurais vyzdžiais.

Tyrimo metu atsisėdus prie aparato tiesiog reikia žiūrėti į fiksacijos objektą – kryželį.  Vienos akies tyrimas gali trunks kelims minutes.  Karats  įlašinama drėkinamųjų lašų.

Tyrimą atlieka gydytojas arba gydytojo asistentas, o įvertina visada gydytojas. Reikėtų planuoti, kad gydymo įstaigoje užtruksite apie valandą, nes, nors pats tyrimas ir neilgas, bet tenka palaukti, kol išsiplečia vyzdžiai.

Parengė Dr. Eglė Danielienė

Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau – kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 m.a.

Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą“. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke arčiau nosies) patenka į kanalėlius, ašarų maišelį.

Mirksint ašaros įsiurbiamos ir iš ašarų maišelio toliau kauliniu kanalu keliauja į nosies ertmę.

Ašarų nutekėjimo sistema jau trečią nėštumo mėn. pamažu virsta kanalėliu (nosinis ašarų kanalas), kuris atsidaro prieš pat gimimą.

Įgimta nosinio ašarų kanalo obstrukcija (neatsidarymas) dėl jame likusios membranos pasitaiko 20% naujagimių. Pirmieji požymiai atsiranda pirmą mėnesį.

Tai ašarojimas, dažniausiai vienos akies. Atsiranda pastovios ar nepastoviai matomos gleivingos- pūlingos išskyros. Blakstienos aplimpa traiškanomis. Akies obuolys būna be uždegiminių požymių – akis rami.

Nudažius ašarą fluoresceino dažais ir apšvietus mėlyna kobalto šviesa, matomas ašaros nutekėjimas. Normoje dažo nelieka per5 min.

Savaime kanalas atsidaro pirmaisiais gyvenimo mėnesiais:

50 %- per pirmus 3 mėn.

80 % – per pirmus 6 mėn.

95% – per pirmuosius metus.

Per antrus gyvenimo metus dar 60-79% vaikų nuo likusių su uždaru kanalu pasveiksta savaime.

Pažymėtina, kad savaime kanalas gali atsidaryti ir vėliau, bet kuriame amžiuje.

Kol akis ašaroja, reikia vykdyti gydytojo nurodymus.

Svarbu drėgnai valyti vokus ir blakstienas, pašalinti traiškanas.

Švelniais judesiais atlikti ašarų maišelio masažą pamoko gydytojas. Masažas ne tik neleis kauptis išskyroms, bet ir padės sutrūkti membranai dėl padidėjusio hidrostatinio slėgio kanale.

Reiktų sutepti vokų odą riebiu tepalu (vazelino-parafino), saugant nuo maceracijų, ypač šaltuoju metų laiku.

Antibiotikai vietiškai (lašai ar tepalas) naudotini tik gydytojui paskyrus.

Jei konservatyvus gydymas nepadeda, ašarų takai zonduojami. Zondavimo laikas – labai įvairus, atsižvelgiant į vaiko būklę, tėvų pageidavimus ir gydytojo kompetenciją.

Procedūra atliekama stacionare vietinėje nejautroje, kartais skiriama raminanti žvakutė. Po zondavimo reikia lašinti antibiotikų ir priešuždegiminius lašus.

Statistika rodo, kad 50% kūdikių, zonduotų iki 6 mėn. amžiaus, šios procedūros galėtų visiškai išvengti, t.y. pagytų savaime, be zondavimo.

Parengė gyd. Loreta Šveikauskienė

Atgal

Konsultuojame dėl tinkamumo inovatyviam ambliopijos gydymui Bynocs AmblyGo.

https://www.bynocs.com

Gydant šiuo metodu, nereikia dengti akies. Gydomi ir suaugusieji, kuriems iki šiol nebuvo pagalbos.

Kas yra tingi akis?

Yra dvi pagrindinės tingios akies priežastys:

1. Žvairumas. Kad nesidvejintų, smegenys pradeda slopinti vienos akies siunčiamą vaizdą. Jei tai užtrunka ilgiau, akis pradeda blogiau matyti, nors anatomiškai ji yra sveika.
   2. Anizometropija – didelis skirtumas tarp abiejų akių refrakcijų (reikalingi skirtingo stiprumo akinių stiklai). Be akinių smegenys pradeda ignoruoti (slopinti) vaizdą, siunčiamą iš silpnesniosios akies. Jei vaikas nenešioja akinių, blogėja tos akies regėjimas.

Ambliopijos gydymas efektyviausias ankstyvoje vaikystėje, tačiau randasi naujų gydymo metodų (pvz., Bynocs AmblyGo), kurie gali padėti ir kai kuriems suaugusiesiems.

Ar jūsų vaikui reikalingi akiniai?

Ar reikalingi akiniai, galima pasakyti tik po oftalmologo apžiūros. Apžiūros metu lašinami vyzdžius plečiantys lašai. Pasitaiko, kad vienos apžiūros nepakanka. Kartais rekomenduojami kontaktiniai lęšiai.

Jei yra ambliopija (tingi akis), skiriama dengti geriau matančią akį, kad pradėtų dirbti tinginiaujanti. Dengti reikia pagal paskirtą režimą. Vietoj dengimo kartais skiriamas gydymas atropinu arba pusiau skaidri plėvelė.

Taikant inovatyvų dichoptinį gydymą atliekami kompiuteriniai pratimai, tuomet akies dengti nereikia.
Gydymo efektyvumas ir režimas vertinami pakartotinių apžiūrų metu.

Kartais, kai žvairumas nepagerėja nešiojant akinius, rekomenduojama žvairumo operacija.

Parengė gyd. Andrius Ruzgys

Atnaujino dr. Eglė Danielienė 2023-10-01

Atgal