Hornerio sindromas

Tai retas sindromas, kitaip dar vadinamas Bernard – Horner sindromu, okulosimpatiniu paralyžiumi arba von Passow sindromu, kai pažeidžiami simpatiniai nervai. Simpatinė nervų sistema reguliuoja širdies ritmą, vyzdžio dydį, prakaitavimą., kraujospūdį ir kitas funkcijas, kurios leidžia kūnui reaguoti į aplinkos pokyčius.

Ši būklė gali pasireikšti bet kuriuo gyvenimo momentu, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar etninės grupės.

Mažiau nei 5% šio sutrikimo atvejų būna įgimti, dažniausiai siejami su gimdymo traumomis, tačiau gali būti ir paveldimi.  

Dažniausios Hornerio sindromo priežastys:

• vaikams Hornerio sindromas dažniausiai pasireiškia dėl traumos gimdymo metu arba neuroblastomos krūtinės ląstoje ar kakle. Neuroblastoma – tai piktybinis simpatinės nervų sistemos navikas. Galimi neuroblastomos simptomai: lėtinis kosulys, dusulys, blogas apetitas, svorio mažėjimas, dažnas viduriavimas ar vėmimas;
• insultas;
• nugaros smegenų trauma ar operacijos komplikacija;
• krūtinės ląstos, širdies operacijų komplikacija;
• nežinoma priežastis – idiopatinis Hornerio sindromas.

Hornerio sindromas dažniausiai paveikia tik vieną veido pusę. Pagrindiniai simptomai:

1. Mažesnis vienos akies vyzdys – miozė;
2. Nusileidęs vokas – ptozė;
3. Po didesnio fizinio ar emocinio krūvio pažeista veido pusė būna mažiau paraudusi ar suprakaitavusi.

Retesni simptomai:

1. Šviesesnė rainelės spalva pažeistoje akyje – heterochromija (iki 1m. amžiaus);
2. Neišeina pilnai atmerkti ar užmerkti akies;
3. Raumenų silpnumas;
4. Galvos skausmas.

Hornerio sindromo diagnostika gali skirtis priklausomai nuo simptomų. Pagrindiniai tyrimai:

• kokaino lašų akims mėginys;

galvos magnetinis rezonansas;

• krūtinės ląstos rentgenograma;
• krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija;
• bendri kraujo tyrimai.

Specifinio gydymo Hornerio sindromui nėra, tačiau gali būti gydomi simptomai, pvz. vokų ptozė gali būti gydoma chirurgiškai.

Lietartūros šaltiniai:

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/horner-syndrome/symptoms-causes/syc-20373547;
2. https://www.allaboutvision.com/conditions/horners-syndrome/
3. https://www.ophthalmologyreview.org/articles/horner-syndrome-pharmacologic-diagnosis

Parengė gyd. rez. Gabrielė Kalvelytė

2021

Endokrininė orbitopatija – tai už akies esančių audinių (akiduobės, lot. orbita) uždegimas, patinimas, akies „išstūmimas“ į priekį, sukeltas skydliaukės ligos.

Imuninės sistemos antikūnai atakuoja skydliaukę, skatina ją gaminti per daug hormonų ir sukelia Graves‘o ligą. Daliai žmonių šie antikūnai atakuoja akiduobės riebalinį audinį bei akies raumenis ir sukelia akiduobės uždegimą. Rečiau ši liga atsiranda, kai skydliaukės funkcija yra normali ar nepakankama.

Simptomus lemia akiduobės audinių uždegimas bei akies „išstūmimas“ į priekį. Laikui bėgant simptomai gali keistis nuo visai lengvų iki sunkių. Gali būti akių sausumas, smėlio pojūtis, šviesos baimė, ašarojimas, akies skausmas. Pasikeičia akių ir vokų padėtis – jie atrodo patempti atgal, o akis “išstumta” į priekį („spoksantis žvilgsnis”). Gali patinti vokai, tampa sunku užmerkti akis, miegant jos gali likti praviros. Dėl to ragenoje (priekinėje skaidrioje akies dalyje) gali atsirasti žaizdelių, blogėti rega. Dėl akies raumenų padidėjimo gali atsirasti dvejinimas ir žvairumas. Retais atvejais intensyvus akiduobės uždegimas ir audinių tinimas gali suspausti regos nervą ir sukelti stiprų regėjimo pablogėjimą.

            Diagnostikai gali būti atliekami akiduobės ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas. Laboratoriniai skydliaukės hormonų tyrimai taip pat naudingi diagnostikai.

            Labai svarbi griežta skydliaukės funkcijų kontrolė, tačiau orbitopatijos sunkumas ne visada priklauso nuo skydliaukės hormonų kiekio.

Gydytojas oftalmologas gydymą skiria priklausomai nuo simptomų sunkumo.

• Drėkinantys akių lašai, vokų klijavimas – akies paviršiaus apsaugai.
• Saulės akiniai esant šviesos baimei.
• Atsiradus dvejinimui, gali būti skiriami akiniai su prizmėmis ar rekomenduojama dengti akį.
• Vaistai nuo skausmo.
• Paūmėjimų metu raumenų ir riebalinio audinio tinimo mažinimui gali būti skiriami sisteminiai steroidai ar biologinė terapija.
• Operacinis gydymas gali būti taikomas esant žvairumui, regos nervo suspaudimui, neužsimerkiant vokams.
• Rekomenduojama mažinti druskos suvartojimą su maistu, miegoti aukščiau pakelta galva.
• Be to, rūkantiems svarbu žinoti, kad rūkymas gali pabloginti simptomus, todėl metus rūkyti simptomai gali palengvėti. 

Literatūros šaltiniai:

Durairaj Vikram D., Gandhi Rashmin and Shah Khyati Thyroid Eye Disease [Online] // EyeWiki. – November 8, 2020. – March 21, 2021. – https://eyewiki.aao.org/Thyroid_Eye_Disease.

Parengė gyd. rez. Ieva Ališauskaitė

Kas yra MiSight? MiSight yra minkšti vienadieniai kontaktiniai lęšiai (KL), lėtinantys trumparegystės (TR) progresavimą. Lęšio centre yra zona, skirta geram regėjimui, o periferijoje –gydomosios zonos, kurios duoda optinį stimulą akiai augti lėčiau. MiSight KL efektyvumas panašus į 0,05% atropino lašų.

Kam jie skirti? Šie KL patvirtinti TR stabdyti 8-12 metų vaikams, kurių TR nuo -0,75 iki -4,0 D, neturintiems kitų akių ligų. Klinikiniai tyrimai tęsiami su vyresniais vaikais. Pasitarus su gydytoju, galima naudoti KL „off-label” ir vyresniems vaikams bei vaikams su TR iki -7,5 D. Šie KL netinka, kai astigmatizmas yra virš 0,75 D.

Svarbu žinoti, kad KL padeda ne visiems. Studija parodė, kad po 3 metų 18,3% akių nešiojant MiSight miopija padidėjo 1,0 D, tačiau kontrolinėje grupėje, kur buvo ne gydomieji KL, tokių akių buvo net 61,6%.

Trejų metų studija įrodė, kad MiSight KL efektyviai lėtina TR didėjimą, tačiau kol kas nėra duomenų, ar gydymas veikia ilgiau. Tyrimai šiuo metu tęsiami.

Kokie tikėtini šalutiniai reiškiniai? Dėl gydomųjų zonų regėjimo kokybė gali būti prastesnė, ypač pirmąją savaitę. Kartais (pvz., kai silpnas apšvietimas) gali būti blogesnis kontrastinis matymas, šešėliniai vaizdai, spindesys ar ratilai aplink šviesos šaltinius. Kai kam šie simptomai būna gana nemalonūs, tačiau reiktų KL panešioti bent savaitę, kol įvyksta adaptacija. Adaptacija nereiškia, kad minėti simptomai visai dings, tiesiog jie nebetrukdys. Pavojingose situacijose reikia elgtis atsargiai.

Kelias pirmąsias dienas KL gali jaustis, akys gali ašaroti bei švelniai parausti.

Kokia KL nešiojimo trukmė? Pirmą dieną KL galima nešioti iki 6 val., po to kasdien ilginti po 2 val. Pasiekus 14 val. KL galima nešioti visą būdravimo laiką, tik būtina išsiimti nakčiai. Trumparegystės progresavimo lėtinimui KL nešioti reikia ne trumpiau kaip po 10 valandų, ne mažiau kaip 6 dienas per savaitę.

Rekomenduojama KL nešioti, kol TR nustoja didėti. TR progresavimas sustoja 48% 15-mečių, tačiau 23% jaunuolių ji didėja ir virš 18 metų. Beveik visiems progresavimas sustoja sulaukus 24 metų.

Ar nešiojantiems MiSight reikia akinių? Akiniai reikalingi, nes gali pasitaikyti dienų, kai vaikas negalės nešioti KL, pvz., dėl konjuktyvito.

Ar dažnai reikia tikrintis? Gydytojas ar asistentas apžiūrės, kai pirmą kartą įsidėsite KL. Po to susisieksime su jumis po 7-10 dienų. Po pokalbio nuspręsime, ar reikia atvykti konsultacijai. Kitos apžiūros planuojamos kas 3-6  mėnesius.

Kaip prižiūrėti KL? Priežiūra nesiskiria nuo kitų vienadienių lęšių priežiūros. Teisinga higiena labai svarbi. Vienadieniai KL naudojami vieną kartą. Miegoti su jais negalima. Kitą dieną naudojamas naujas KL.

Parengta pagal MiSight informacinį lapelį P101082, C revizija

Nistagmas apibūdinamas kaip ritmiški, nevalingi, greiti akių judesiai. Dėl šių judesių neretai pablogėja regos aštrumas,  sutrinka gylio suvokimas. Pacientas gali skųstis vaizdo judėjimu, liejimusi, galvos svaigimu. Nistagmas gali būti fiziologinis arba patologinis.

Fiziologinis  nistagmas dažnai stebimas sveikiems žmonėms – dažniausiai jis būna horizontalus (atsiranda žvelgiant į šonus), nedidelės amplitudės ir praeina po kelių smūgių.

Patologinis nistagmas  gali būti paveldimas ir dažnai siejamas su įvairiomis akių patologijomis, centrinės nervų sistemos ligomis, kartais infekcinėmis ligomis. Jis gali būti įgimtas bei įgytas. Įgimtas dažniausiai atsiranda iki 6 mėn. amžiaus. Nistagmui dažnai būdinga priverstinė galvos padėtis (nulinis taškas) – galva laikoma padėtyje, kur akys juda mažiausiai. Tokioje padėtyje pacientas vaizdą mato geriausiai.  Išskiriamos kelios įgimto nistagmo rūšys:

• Motorinis nistagmas – horizontalus, retai susijęs su centrinės nervų sistemos anomalijomis. Esant tokiai įgimto nistagmo formai regėjimo funkcija yra beveik normali.
• Sensorinis nistagmas – dažniausiai pasireiškia 3 mėn. amžiaus vaikams. Dažniausios šio nistagmo priežastys -įgimta katarakta, ragenos drumstys, įgimta glaukoma, regos nervų hipoplazija, tinklainių distrofijos ar kitos akies ligos.
• Latentinis nistagmas – stebimas tik uždengus vieną akį ir paprastai yra susijęs su įgimtu žvairumu (dažniausiai į nosį).
• Nistagmas, susijęs su akių albinizmu. Šio nistagmo priežastys yra daugybinės: foveolų hipoplazija, centrinės nervų sistemos patologija. Pažymėtina, kad pasitaiko tik akių albinizmo, su normalia odos pigmentacija, formos.

Nustačius nistagmą, svarbu pagalvoti ir pateikti informaciją apie šeimoje esančias ligas, ypač einančias iš kartos į kartą, nėštumo eigą. Vyresnių nei 3 mėnesių amžiaus vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas nekreipia galvytės, kokie yra galvos judesiai, kaip kreipiamas žvilgsnis, iš kokio atstumo žiūrima į daiktus. Svarbu tai, jog įgimtas nistagmas neblogėja. Pablogėjus reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Gydytojas apžiūros metu įvertina regos aštrumą, akių būklę, patikrina vyzdžių reakciją, akių judesius, taip pat gali rekomenduoti atlikti platesnius tyrimus, tarp jų ir vaizdinius, tokius kaip galvos smegenų magnetinis rezonansas, nes pablogėjęs ar naujai atsiradęs nistagmas gali rodyti galvos smegenų ligas.

Nistagmas nėra išgydoma liga. Svarbu išsiaiškinti nistagmą sukėlusią priežastį ir, jei įmanoma, gydyti pirminę ligą. Jei nistagmas nedidelis ir priverstinė galvos padėtis priimtina, jis negydomas (koreguojamos tik greta esančios refrakcijos ydos, o matymas pacientui palengvinamas pateikiant didesnį šriftą skaitymui, naudojant gerą apšvietimą). Jei galvos padėtis nepriimtina ar nistagmas sukelia ryškius simptomus, gali padėti korekcija prizmėmis, kuri pakeičia galvos padėtį, nukreipdama tinklainės vaizdą link taško, kuriame vaizdas matomas ryškiausiai.

Prizmės taip pat padeda konverguoti, o konverguojant nistagmas neretai silpnėja.  Sunkiais atvejais atliekamos akių raumenų operacijos. Jų metu operuojami abiejų akių raumenys. Svarbu suprasti, jog raumenų operacijos nistagmo visiškai neišgydo, tačiau gali pagerinti regėjimo aštrumą bei sumažinti polinkį kreipti galvą.

Paruošė Gyd. rezidentė Jurgita Pilvelytė

Episkleritas

Išorinį užpakalinį akies obuolio dangalą sudaro:

1. Episklerinis audinys – plonas audinio sluoksnis, esantis tarp junginės ir odenos. Jame daug kraujagyslių.

2. Odena (lot. sclera) – baltos spalvos standus kolageninio jungiamojo audinio sluoksnis.

Episkleritas yra dažnas, pasikartojantis, savaime praeinantis ir kartais apimantis abi akis uždegimas.  Moterys serga dažniau nei vyrai, o vaikai – retai. Paprastai trunka nuo kelių dienų iki trijų savaičių.

Priežastys dažniausiai nežinomos. Sunkesniais atvejais episklerito priežastimis gali būti kolageninės kraujagyslių ligos: reumatoidinis artritas, opinis kolitas, poliartritiniai mazgeliai, sisteminė raudonoji vilkligė, podagra, Vegenerio granuliomatozė. Episkleritą gali sukelti infekcijos (pvz., Herper zoster virusai, sifilis, Laimo liga) bei medikamentai (pvz.,topiramatas, pamidronatas).

Episkleritai skirtomi į paprastuosius ir mazginius.

Paprastajam episkleritui būdinga ūmi ligos pradžia, akies paraudimas, čiuopiant per voką jaučiamas skausmas. Paraudimas stebimas difuziškai vokų plyšyje arba tik tam tikrame apibrėžtame plote (sektorinis išsidėstymas). Išskyrų nebūna, matymas lieka nepablogėjęs. Liga dažnai atsikartoja.

Sergant mazginiu episkleritu iškyla kelių milimetrų skersmens mazgeliai arba vienas iškilęs rausvas mazgelis. Episklerinės venos būna išsiplėtusios. Sulašinus kraujagysles sutraukiančių lašų (fenilefrino), paraudęs plotas pabąla, ir tai padeda atskirti episkleritą nuo sklerito, kurio metu būna išsiplėtusios giliau esančios kraujagyslės.

Gydymas:

Lengvas episkleritas dažnai praeina savaime. Savijautą pagerina dirbtinės ašaros ir šalti kompresai.

Vidutinio sunkumo episkleritui gydyti skiriami steroidų lašai.

Jei būklė sunki, skiriami geriamieji nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Parengė gyd. Rūta Beinaravičiūtė

Pseudofakinė cistinė makulos edema (PCME), kitaip dar vadinama Irvine-Gass sindromu, yra viena dažniausių matymo pablogėjimo priežasčių po kataraktos operacijos. Tai yra cistinis geltonosios dėmės paburkimas, kuris iškreipia tinklainės kontūrą, o tai ir lemia matymo pablogėjimą. Šios komplikacijos dažnumas yra nuo 0,10 % iki 2,35%.

Etiologija

PCME etiologija yra daugiafaktorinė, tačiau vienas pagrindinių tai lemiančių veiksnių yra po chirurginės intervencijos susidarę uždegiminiai mediatoriai, kurie kaupiasi akies skystyje, sutrikdo kraujo-stiklakūnio bei kraujo-tinklainės barjerus, o dėl šių priežasčių padidėja kraujagyslių pralaidumas ir tokiu būdu skystis kaupiasi tinklainės geltonojoje dėmėje ir lemia matymo pablogėjimą.

Klinikiniai požymiai bei rizikos faktoriai

PCME reikia įtarti tuomet, kai po kataraktos operacijos iš pradžių matymas būna geras, o tuomet po kelių dienų staiga pablogėja. Padidėjusią riziką šiai būklei lemia komplikuota operacijos eiga, cukrinis diabetas, pooperacinis uveitas (akies kraujagyslinio dangalo uždegimas) ar prieš tai buvusi cistinė makulos edema.

Diagnostiniai tyrimai

PCME nustatoma šiais būdais:

• Akies dugno apžiūra plyšine lempa ir akies dugno fotografavimas.
• Amslerio tinklelis – įvertinti centrinio matymo pakitimus (pastebimos nelygios, banguotos, iškreiptos linijos ar dėmės).
• Optinė koherentinė tomografija (OKT) – neinvazinis tyrimas, leidžiantis nustatyti pakitimus tinklainėje (galima diagnozuoti pakitimus, kurie apžiūrint akies dugną plyšine lempa sunkiai pastebimi. OKT yra patogus ir informatyvus tyrimo būdas sekant ligos eigą).

Profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo PCME, gali būti taikoma profilaktika – rekomenduojama į operuotą akį lašinti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) vidutiniškai 6 savaites. Ši profilaktikos priemonė dažniau taikoma pacientams, esantiems rizikos grupėje.

Gydymas

Ši būklė yra gydoma vietiniais steroidų bei NVNU akių lašais ir paprastai praeina per 4-6 savaites (kontrolinio vizito metu pakartotinai daromas OKT tyrimas ir objektyviai vertinama būklė dinamikoje). Jei per šį laiką edema išlieka, svarstomi kiti gydymo būdai (steroidai leidžiami į periokulinę sritį kartu pratęsiant vietinį gydymą lašais) ir tuomet vėl po 4-6 savaičių tikrinama paciento būklė.

Parengė gyd. Akvilė Skurkaitė

Alerginis sezoninis konjunktyvitas dažniausia pasireiškia augalams žydint.

Akių alergijos simptomus dažniausiai sukelia žiedadulkės.

Svarbu išsiaiškinti alergijos priežastis, vengti alergenų, o esant simptomams akių lašai bei kiti medikamentai gali sukelti palengvėjimą.

KAS SUKELIA AKIŲ ALERGIJĄ?

Alergiško žmogaus kūnas reaguoja į viską, kas iš tiesų nėra kenksminga, pvz: žiedadulkes, pelėsį, dulkių erkutes ir kt.

Alerginės reakcijos metu išsiskiria histaminu vadinama medžiaga, kuri skatina paburkimą bei sukelia uždegiminę reakciją. Akių junginių kraujagyslės paburksta, todėl akys parausta, ašaroja bei niežti.

JŪS GALITE BŪTI ALERGIŠKAS:

• Pievų, gėlių, medžių žiedadulkėms

KAS TURI RIZIKĄ SUSIRGTI SEZONINIU ALERGINIU KONJUNKTYVITU?

Pasireiškia 30% suaugusiųjų bei 40% vaikų.

Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau vaikystėje.

KOKIE SIMPTOMAI?

• Akių niežulys
• Paraudusios, sudirgusios akys
• Ašarojimas
• Patinę akių vokai
• Skausmas, deginimo jausmas
• Padidėjęs akių jautrumas šviesai

Dažnai greta pasireiškia sloga bei čiaudulys.

KAIP GALIME SAU PADĖTI NAMUOSE?

Geriausia taikyti prevencinę strategiją:

1. Vengti atidarinėti langus esant žydėjimo sezonui

2. Reguliariai namuose šalinti dulkes

3. Naudoti namų oro gryninimo įrenginius
   

4. Grįžus iš lauko nusiprausti veidą

Simptomus palengvina vėsūs kompresai ant užmerktų akių. Taip pat reikėtų vengti trinti akis.

KAIP GYDOMAS ALERGINIS KONJUNKTYVITAS?

• Nustatomas ir šalinamas alergenas
• Šaltais akių kompresais: pvz. ledukais
• Bekonservantėmis dirbtinėmis ašaromis (geriausia vėsiomis palaikius šaldytuve)
• Esant vidutinio sunkumo formai, tik pasitarus su gydytoju: putliųjų ląstelių stabilizatoriais (Pvz.: „Lecrolyn“), vietiniais antihistamininiais lašais (Pvz.: „Allergodil“), dvigubo poveikio lašais (Pvz.„Olopatadine“), geriamais antihistamininiais vaistais
• Esant sunkiai formai tik pasitarus su gydytoju: vietiniais steroidų lašais (Pvz.: „Lotemax“, „Flarex“ ir kt.)

Jums tinkamiausią medikamentinį gydymą paskirs jūsų akių gydytojas įvertinęs akių būklę.

KOKIA YRA ILGALAIKĖ PERSPEKTYVA?

Skyrus adekvatų gydymą galima sumažinti ar numalšinti simptomus. Tačiau nepašalinus alergenų ir jiems vėl atsiradus tikėtinas panašių simptomų pasikartojimas.

Parengė gyd. Giedrė Milkintaitė

Atgal

Milijonai žmonių visame pasaulyje sėkmingai nešioja kontaktinius lęšius, tačiau lęšių nešiojimo taisyklių nesilaikymas gali sukelti infekcines ir neinfekcines komplikacijas nuo diskomforto jausmo iki regėjimo praradimo.

Galimos komplikacijos

Neinfekcinės kilmės:

• Akių sausumo sindromas;
• Mechaniniai ragenos epitelio ( paviršiniai ) pažeidimai /nubrozdinimai;
• Deguonies trūkumo sukelti pakitimai – naujadarinės kraujagyslės ragenoje, ragenos paburkimas;
• Toksiniu medžiagų ar imuninių reakcijų sukeltas ragenos ir junginės uždegimas;
• Gigantinių ląstelių papilitas;
• Pojungio kraujosruva.

Infekcinės kilmės:

• Mikrobinis ragenos uždegimas ( bakterinis, akantamoebinis ar grybelinis ) – viena rimtesnių komplikacijų, kuri gali baigtis:
• Aklumu arba ragenos transplantacija;
• Ragenos opa, kuri gali prakiurti;
• Po gydymo gali išlikti ragenos randai, drumstys, kurie trukdo regėjimui.

Laimei, rimtos komplikacijos, parodytos paveiksle, retos.

Nešiojant kontaktinius lęšius:

• Privaloma laikytis kontaktinių lęšių nešiojimo ir priežiūros taisyklių;
• Nemiegoti su kontaktiniais lęšiais ( tik išskirtiniais atvejais ir tik su specialios rūšies lęšiais );
• Laiku keisti daugkartinius lęšius, vienkartinių lęšių nenešioti ilgiau nei vieną dieną;
• Nesimaudyti ežere, baseine ir neiti į pirtį su kontaktiniais lęšiais ( arba užsidėti vienkartinius lęšius, o po to iš karto išimti ir išmesti )

Lęšių negalima dėti ant nesveikos akies. Kontaktinių lęšių nedėti ar nedelsiant išimti jeigu:

• Neryškus matymas, „rūkas“ prieš akį;
• Akis raudona;
• Akį skauda ( svetimkūnio pojūtis, perštėjimas, graužimas, ašarojimas );
• Akis traiškanoja, yra gleivingų ar pūlingų išskyrų.

• Būtina turėti akinius tam, kad nedėtumėte lęšio į nesveiką akį.

Parengė gyd. Anželika Makouskaja

Gyslainės apgamas

Gyslainės apgamas – tai gėrybinis pigmentuotas darinys gyslainėje (viename iš akies obuolio sieną sudarančių dangalų) sudarytas iš netipiškų ląstelių kaupiančių pigmentą.

Dažnis.  Baltaodžių populiacijoje jis aptinkamas iki 10% gyventojų, vidutiniškai 4.6-7.9% Nuo 2 iki 10% kaukaziečių vyresnių nei 50 metų nustatoma bent vienas gyslainės apgamas. Vaikų apgamai dažniau būna nepigmentuoti, todėl aptinkami rečiau. Taigi, apgamų dažnis didėja su amžiumi, jie dažnesni tarp baltaodžių.

Simptomai.   Dažniausiai gyslainės apgamas nesukelia jokių simptomų, todėl aptinkamas akių patikrinimo metu apžiūrint akių dugną kaip atsitiktinis radinys. Plokščios dėmės mažesnės nei 10mm beveik visada gėrybinės.

Visgi, gyslainės apgamas gali sukelti regėjimo pablogėjimą. Gyslainė yra ta akies obuolio dalis, iš kurios maitinimą gauna kito akies dangalo – tinklainės fotoreceptoriai, kurių dėka matome. Kai virš gyslainės apgamo esantys fotoreceptoriai žūva negaudami maitinimo dėl paties apgamo, tinklainės atšokimo ar skysčio virš apgamo sankaupos, blogėja periferinis matymas (jei apgamas yra toliau nuo centrinio matymo vietos vadinamos geltonąja dėme) ar centrinis matymas (jei pažeidžiami geltonosios dėmės fotoreceptoriai). Kai dėl apgamo iškilumo virš jo esantys fotoreceptoriai pastumiami vienas kito atžvilgiu atsranda metamorfopsijos (daiktai gali būti matomi mažesni, didesni nei yra ar iškreiptos formos).

Gėrybinio apgamo požymiai:

• Apgamas nedidelis (diametras mažesnis nei 5mm) ir pakilęs nedaug (storis mažesnis nei 1mm).
• Apgamo ribos aiškios.
• Dydis stabilus ar didėja labai nežymiai ir lėtai (0,5mm padidėjimas per kelis metus gali būti normalus, su amžiumi susijęs procesas. Tačiau ženklus padidėjimas per 6 mėnesius,- turėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad reikia dažnesnių apsilankymų ir papildomų tyrimų).

Gyslainės apgamas gali pakisti į gyslainės melanomą, kuri yra piktybinis procesas. Literatūros duomenimis, suvėžėja 1 iš 4000-5000 apgamų, vidutiniškai 1 iš 8,845 per metus. Su amžiumi rizika apgamui transformuotis į gyslainės melanomą auga ir 80 metų amžiuje siekia 0,78%. Melanomos dažnis yra 6 iš 1 000 000 gyventojų.

Rizikos veiksniai apgamui suvėžėti.

• Šviesios akys.
• Šviesi oda, linkusi greitai nudegti saulėje.
• Daugybiniai ar netipiški apgamai kūno odoje.
• Ilgas deginimasis saulėje.

Požymiai, kuriuos stebint didesnė tikimybė, kad apgamas transformuosis į melanomą:

• Apgamas iškilęs daugiau nei 2mm.
• Virš apgamo atsiradusi skysčio sankaupa.
• Regėjimo sutrikimai.
• Oranžinio pigmento apgame atsiradimas.
• Apgamo kraštai išsidėstę 3mm ar arčiau regos nervo disko.
• Būdingi melanomai požymiai ultragarsinio tyrimo metu.

Taktiką, kokių veiksmų imtis nustačius gyslainės apgamą, lemia pastarieji rizikos veiksniai. Jei nestebima nė vieno iš išvardintų požymių, radinys vertinamas kaip apgamas, jo augimo per 5 metus rizika yra 3%. Jei nustatomas 1 požymis augimo rizika 38%, tokiu atveju pacientui kontrolė skiriama dažniau. Nustačius ≥3 požymius, rizika apgamui didėti yra 50%. Tokie dariniai greičiausiai yra mažos melanomas, reikalingas išsamesnis ištyrimas ir sprendimas dėl intervencijos.

Mažesnius nei 2mm apgamus rekomenduojama stebėti (<1mm daryti apgamo nuotrauką, >1mm nuotrauką ir ultragarsinio tyrimą), 2-2,5mm skirti kontrolę dažniau ir spręsti dėl papildomų tyrimų ir intervencijos.

Nustačius gyslainės apgamą be įtartinų požymių pirmus metus skiriama apžiūra 2 kartus, vėliau kasmet, kol apgamas nekinta. Tiems, kuriems nusatomi, 1-2 rizikos veiksniai kontrolė skiriama kas 4-6 mėnesius, nustačius ≥3 rizikos veiksnius rekomenduojamas specialisto ištyrimas tam pritaikytame centre.

Po tinklaine atsirandus skysčio taikomas lazerinis gydymas pašalinant skysčio nuotėkio šaltinį jei apgamas ne geltonojoje dėmėje ar vaisto injekcijos į akies obuolio vidų jei skystis kaupiasi centrinio matymo vietoje.

Prognozė. Apgamas gali augti labia nedaug arba labia lėtai, gali kisti jo spalva – tai su amžiumi susiję pakitimai. Nors apgamas gali suvėžėti, šio proceso rizika labai maža, todėl intervencija profilaktiniais tinkslais netaikoma. Riziką apgamui suvėžėti, mažina akinių nuo saulės nešiojimas.

Paruošė gyd. Justina Ignatavičiūtė

Kūdikių ezotropija

Kas tai?

• Kūdikių ezotropija (žvairos akies nukrypimas į nosies pusę) yra neaiškios kilmės žvairumas išsivystęs iki 6 mėn. amžiaus kitais atžvilgiais sveikam kūdikiui su nedidele toliaregyste ir nesant akies judesių ribotumo.
• Kūdikių ezotropijos priežastis iki galo nėra aiški, tačiau stebimas stiprus genetinis polinkis, jei giminėje buvo žvairuojančių.

Kas būdinga?

• Žvairumo atsiradimo laikas dažniausiai tarp 2 ir 4 mėnesio.
• Šio žvairumo kampas (kaip smarkiai akis nukrypsta) paprastai yra didelis.
• Vaikučiai dažniausiai pasižymi ir nedidele, jų amžiui normalia, toliaregyste (+1- +2D), galimos ir kitos ydos: trumparegystė arba astigmatizmas.
• Tokiems vaikams būdingas žvairavimas į viršų lydimas drauginės akies judesio žemyn, kuris gali pasirodyti kartu su ezotropija ar vėliau.
• Iki 3 metų amžiaus 80 proc. tokių vaikučių pasireiškia ryškus vienos akies žvairavimas į viršų, kai kita akis žvelgia tiesiai.

Kokia eiga?

• Iki 2 mėn amžiaus kūdikis negeba sulieti kiekviena iš akių matomų vaizdų į vieną ir nemato stereo (3D) vaizdo. Sveikam kūdikiui ši funkcija sparčiai vystosi 3-5 mėn amžiuje ir suaugusio žmogaus lygį pasiekia 6-7 mėn amžiuje. Tokiam matymui formuotis būtinas normalus vienlaikis matymas abiem akimis. Žvairuojantys 3D vaizdo nemato.
• Nuolat nukrypstant vienai akiai gali vystytis jos ambliopija (tinginystė) – akis ima matyti blogiau nei sveikoji.
• Aprašytas ir lėtesnis kūdikių su ezotropija psichomotorinis vystymasis, kuris spartėja žvairumą ištaisius. Dėl šių priežasčių ankstyvas gydymas toks svarbus.

Ką daryti?

• Ypač svarbu refrakcijos ydos (toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo) korekcija akiniais, kuri gali būti reikalinga ir po operacinio gydymo.
• Rekomenduojamas operacinis gydymas ankstyvame periode (operuojama iki 2 metų amžiuje). Laiku atlikus operaciją, susiformavęs abiakis matymas padeda akis ir toliau palaikyti taisyklingoje padėtyje ir mažina pakartotinės operacijos tikimybę. Deja, normalus 3D matymas pasiekiamas retai.

Ko tikėtis?

• Tik labai nedidelė vaikų su ezotropija dalis gimsta žvairi, todėl anksti pradėjus gydyti galima tikėtis geresnio subalansuoto matymo abiem akimis. Įdomu, kad 50 proc. naujagimių žvairuoja į nosies pusę, bet tik vienam iš 1024 šis žvairumas išlieka ir 3 mėn. amžiuje.
• Nešiojant akinius 50 proc. vaikų žvairumas išnyksta. 20 proc. vaikučių, kurie nustoja žvairuoti pritaikius akinius po kiek laiko vėl sužvairuoja, tada reikalingas operacinis gydymas. Akinių nešiojimas gali sumažinti operacijos apimtį (vietoje 3 raumenų gali būti operuojami 2). Taip pat toliaregystės korekcija labai svarbi siekiant išlaikyti pasiektus operacija rezultatus.
• Po operacijos svarbūs dažni kontroliniai vizitai pas gydytoją. Galimas žvairavimas į išorę. Galimas ir žvairavimo atkrytis. Tikimybė jam atsirasti didėja jei: operacinis gydymas atidėliojamas, nekoreguojama toliaregystė, vaikas neturi susiformavusio stereo matymo ar jis susiformavęs silpnai. Pakartotinės chirurgijos reikia 1/3 vaikų, dažniausiai todėl, kad kiek vyresniame amžiuje pasireiškia aukščiau aprašyti ezotropiją lydintys žvairumo į viršų tipai.

Parengė gyd. Justina Ignatavičiūtė

2016 m. gegužės 29 d.