Optinis neuritas – tai regos nervo, jungiančio akies tinklainę su galvos smegenimis, uždegimas.

Iliustracija iš: American Academy of Ophthalmology. 2022. Optic Nerve. <https://www.aao.org/eye-health/anatomy/optic-nerve-3>

Sergant optiniu neuritu, imuninė sistema pažeidžia regos nerve esantį mieliną – medžiagą, apsaugančią nervinių ląstelių ataugas bei greitinančią nervinio signalo sklidimą. Dėl to regos nervas patinsta ir nebegali tinkamai perduoti informacijos galvos smegenims, kuriose suvokiamas regimas vaizdas. Iki šiol nėra iki galo aišku, kodėl imuninės sistemos taikiniu tampa būtent regos nervas. Vis dėlto pastebėta, kad optinio neurito išsivystymą gali nulemti kai kurios kitos paciento ligos:

• Demielinizuojančios nervų sistemos ligos (pvz., išsėtinė sklerozė). Tai grupė autoimuninių ligų, pažeidžiančių mielino dangalą galvos ir nugaros smegenyse. Neretai optinis neuritas būna pirmasis išsėtinės sklerozės požymis.
• Kitos autoimuninės ligos: vilkligė, sarkoidozė, Behčeto liga.
• Infekcijos: virusinės (tymai, kiaulytė, vėjaraupiai ir kt.) arba bakterinės (Laimo liga, kačių įdrėskimo liga, sifilis, tuberkuliozė ir kt.)

Optinis neuritas dažniausiai diagnozuojamas 18 – 45 m. amžiaus asmenims. Nors įprastai ši liga pažeidžia vieną akį, retais atvejais gali pasireikšti ir abiejose akyse tuo pačiu metu. Pacientai gali jausti šiuos simptomus:

• Akies ar akiduobės skausmas, intensyvėjantis judinant akies obuolį.
• Neryškus matymas. Regėjimas palaipsniui blogėja keletą valandų ar dienų.
• Sutrikęs spalvų jutimas – spalvos atrodo neryškios, lyg išblukusios.
• Regėjimo lauko (akipločio) defektai – „dėmės” matomo vaizdo centre arba susiaurėjimas iš šonų.
• Šviesos blyksniai, „žaibavimas” regėjimo lauke.

Pajutus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į akių gydytoją. Konsultacijos metu įvertinamas regėjimo aštrumas, spalvų jutimas, vyzdžių reakcija į šviesą. Taip pat išplėtus vyzdžius apžiūrimas akių dugnas, ypatingą dėmesį atkreipiant į regos nervą. Siekiant detaliau įvertinti regos nervo būklę, gydytojas gali nuspręsti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip regos nervo ir tinklainės optinė koherentinė tomografija bei akipločio tyrimas. Pirmą kartą diagnozavus optinį neuritą taip pat yra rekomenduojama gydytojo neurologo konsultacija bei papildomi tyrimai, kurie gali padėti išsiaiškinti ligos priežastį: magnetinis galvos smegenų rezonansas, įvairių infekcijų bei autoimuninių ligų žymenų paieška kraujyje.

Netaikant gydymo, regėjimo atsistatymas trunka nuo 2 iki 6 savaičių. Gijimą gali pagreitinti kortikosteroidai – uždegimą slopinantys vaistai. Iš pradžių kortikosteroidai skiriami ligoninėje intraveniškai, vėliau – tabletėmis. Jei optinį neuritą nulėmė išsėtinė sklerozė ar kita autoimuninė liga, jo epizodai gali kartotis, o regėjimas tarp epizodų likti pablogėjęs. Siekiant išvengti epizodų pasikartojimo, svarbus tinkamas sisteminės ligos gydymas.

Gyd. Viktorija Gurskytė