Skleritas – tai išorinio akies dangalo, odenos (skleros), uždegimas.

Skleritas gali būti idiopatinis arba sukeltas infekcinių bei neinfekcinių veiksnių.

Apie pusė visų skleritu sergančių žmonių serga su juo susijusia sistemine liga, dažniausiai jungiamojo audinio (reumatoidiniu artritu, ankilozuojančiu spondilitu, Wegenerio granuliomatoze, sistemine vilklige ir kt.). Rečiau skleritas išsivysto sergantiems tuberkulioze, Laimo liga, sarkoidoze, taip pat po chirurginių akies operacijų ar traumų. Virusai, bakterijos, grybeliai ir parazitai sukelia infekcinį skleritą 4–10 % visų atvejų. Kartais sklerito priežastys lieka neaiškios.

Liga paprastai pasireiškia ketvirtą – šeštą gyvenimo dešimtmetį, dažniau moterims (60 – 74 % atvejų).

Skleritas gali būti priekinis arba užpakalinis. Pastarasis būna retai (apie 2 % atvejų).

Kaip pasireiškia skleritas?

Liga paprastai prasideda ūmiai varginančiu akies skausmu, kuris gali plisti į kaktą, antakį, žandikaulį. Skausmas gali būti stiprus, pažadinantis naktį. Palaipsniui per kelias dienas parausta akis, gali sumažėti regėjimo aštrumas, atsirasti jautrumas šviesai. Paraudimas būna kiek melsvo atspalvio, nesumažėja sulašinus kraujagysles sutraukiančių vaistų, gali susiformuoti nepaslankūs mazgeliai. Būdingi ligos pasikartojimo epizodai.

Kaip gydomas skleritas?

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Labai svarbu identifikuoti skleritą sukėlusią priežastį. Geriamieji nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra pirmos eilės vaistas nuo lengvo ar vidutinio sunkumo sklerito. Taip pat gali būti skiriami vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidiniai vaistai, vietiniai antibiotikai.

Kokia sklerito prognozė?

Regėjimo prognozė yra gera pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo skleritu. Nekrotizuojantis ir užpakalinis skleritas kelia didesnę regėjimo praradimo riziką dėl uždegimo ir kitų akies struktūrų pažeidimo.

Skleritas gali komplikuotis kitomis akių ligomis: ragenos ar rainelės uždegimu, glaukoma, tinklainės atšoka, katarakta.

Gyd. Rez. Gailė Vaikšnorė